Liuteronybė

krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje. Pradininkas – Martynas Liuteris (1483–1546 m.). Liuteronybėje nėra griežtos ribos tarp dvasininkų ir pasauliečių, visi pripažįstami šventais Kristuje. Nėra vienuolijos ir celibato, iš 7 Romos krikščionybės sakramentų liuteronų pripažįstami tik Krikštas ir Komunija.

Liuteronais save laiko ~82,6 mln. krikščionių (2006 m.).

 

Formalia liuteroniškosios reformacijos judėjimo pradžia laikoma 1517 m. spalio 31 d., kai augustinų vienuolis M. Liuteris ant Vitenbergo pilies (dab. Saksonijos-Anhalto žemėje) durų prikalė savo garsiąsias 95 tezes, nukreiptas prieš neribotą popiežiaus valdžią ir indulgencijų (atlaidų) pardavinėjimą. Pagrindinis M. Liuterio siekis buvo atnaujinti Romos katalikų bažnyčią, grąžinti ją prie Biblijos mokymo ir pirmųjų krikščionių išpažinimo ir patirties. Dėl nesutarimų, diskusijų ir jų išprovokuotų prakeikimų M. Liuterio šalininkai suformavo atskirą bažnyčią.

Pagrindinis straipsnis – Liuteronybė Lietuvoje.

Liuteronybę Lietuvoje XVI a. pradžioje pradėjo skelbti Abraomas Kulvietis (1510–1545), M. Liuterio ir Philipp Melanchtono (1497–1560 m.) mokinys. Lietuvoje yra 54 liuteronų parapijos (2008 m.). Centras – Vilniuje. Taip pat yra jiems giminiškų evangelikų reformatų (kalvinistų) bendruomenių.

Parapijos

Vikiteka: Liuteronybė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia Archyvuota kopija 2009-01-30 iš Wayback Machine projekto.
• Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia Archyvuota kopija 2006-11-07 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvos evangelikų liuteronų kanauninkai 1855 m.
• Kuršo konsistorijos (ir Lietuvos) evangelikai liuteronai 1914 m.