Kelmė – miestas vakarų Lietuvoje, Šiaulių apskrityje.
Kelmės rajono savivaldybės centras, Kelmės seniūnija. Veikia Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka, paštas. Miestas spindulinio plano. Svarbiausi statiniai:
Kelmė | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
Valstybė | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis | Šiaulių apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Kelmės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų | 7 512 | |||||||||||||||
Plotas | 7,85 km² | |||||||||||||||
Tankumas | 957 žm./km² | |||||||||||||||
Pašto kodas | LT-86001 | |||||||||||||||
Vikiteka | Kelmė | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio kelmas, tad pirminė Kelmės reikšmė galėjusi būti „kelmuota vieta, kelmynė“. Pavadinimas apibūdina gyvenvietę, įkurtą nuo medžių išvalytoje vietoje, plintant lydiminei žemdirbystei, kai miškų ir krūmų plotai buvo iškertami, deginami ir paverčiami derlingais laukais.
Miestas įsikūręs į rytus nuo kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas , 42 km į pietvakarius nuo Šiaulių, kairiajame Kražantės krante. Per miestą teka Kražantės intakas Vilbėnas. Šiaurinėje miesto dalyje yra Kelmės pušynas, rytinėje – kolektyviniai sodai.
Senesnėje mokslinėje literatūroje galima užtikti, kad Kelmė pirmą kartą paminėta 1294 ar 1295 m. kaip Kymel ar Kimel Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“ – taip minima pilis, kurią išgriovę kryžiuočiai. Tačiau lietuviškojo kronikos vertimo leidėjas ir komentatorius Romas Batūra įrodė, kad Kimel buvo prie Nemuno ir tai gali būti dabartinis Kaimelio kaimas Šakių rajone. Pagal kitą versiją, Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose 1386 m. minima vietovė Stabuncaln, Stabekalne, 1395 m. Stabekalmen, buvusi dabartinės Kelmės apylinkėse ir galėtų būti laikoma pirmu gyvenvietės paminėjimu. Pirmasis šią gyvenvietę su Kelme susiejo Teodoras Hiršas 1863 m. Prūsijos istorijos šaltinių rinkinyje.
Kelmė istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1416 m., kai čia buvo pastatyta bažnyčia. 1511 m. gavo teisę rengti turgus. XV a. minimas Kelmės dvaras, kuris nuo 1591 m. iki Pirmojo pasaulinio karo priklausė Gruževskiams. 1526 m. minimas miestelis. 1615 m. pastatyta Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia, prie kurios veikė mokykla. Bažnyčios mecenatais buvo dvi giminės – Gruževskiai ir Urbanavičiai. Šių giminių iškilūs atstovai buvo laidojami bažnyčios koplyčioje. 1655 m. ir 1701 m. miestą sudegino Švedijos kariuomenė.
1830 m. įsteigta spirito varykla, 1833 m. – odų apdirbimo įmonė, 1860 m. – alaus darykla. Veikė kahalas. 1831 m. dvarininkas Julius Gruževskis sudarė sukilėlių I ulonų pulką (550 žmonių), sukilėliai buvo užėmę Kelmę. Miestas pradėjo sparčiai plėstis per jį 1858 m. nutiesus plentą Ryga–Tilžė. Kelmė tapo stambia pašto diližanų stotimi, prekyviete, ypač garsėjo arklių turgumis. 1860 m. įkurta Kelmės ješiva. 1863 m. birželio 19 d. prie Kelmės P. Šimkevičiaus ir R. Krasausko sukilėlių būriai kovėsi su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kelmėje platino D. Gotautas, S. Samuilis, K. Stanaitytė ir kiti knygnešiai. 1866 m. pradėjo veikti realinė dviklasė mokykla, 1904 m. – mergaičių pradžios mokykla. 1919 m. pradinė mokykla pertvarkyta į progimnaziją, ši 1938 m. – į vidurinę.
XIX a. pabaigoje Kelmė buvo dvaras Raseinių, iš dalies – Šiaulių apskrityje, veikė dvi odų dirbtuvės, dvare – vandens ir garo malūnai, spirito varykla. 1905 m. vyko mitingai ir demonstracijos, išvaikyta carinė valsčiaus valdyba, uždarytos degtinės varyklos, reikalauta leisti vaikus mokyti lietuvių kalba. Per I pasaulinį karą 1915 m. Kelmė sudegė.
XX a. tarpukariu miestelis vystėsi – 1921 m. atidaryta progimnazija, 1936 m. įkurtas šaulių muziejus, 1937 m. įkurta Kelmės biblioteka. 1941 m., 1948–1949 m. ir 1951 m. SSRS okupacinė valdžia ištrėmė 45 Kelmės gyventojus. 1941 m. liepos 26 d. Paverpenio kaime prie Kelmės vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta ir užkasta apie 480 miesto ir apylinkių gyventojų žydų. Kelmė nukentėjo per II pasaulinį karą – po karo liko 15-20 proc. pastatų.
1945 m. liepos 19 d. Kelmės valsčiaus Virtukų miške įvyko Virtukų mūšis – Lietuvos partizanų Žebenkšties rinktinės (54 žmonių) kautynės su NKVD kariniu daliniu. Vėliau apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Birutės rinktinės, Jūros srities partizanai. 1953 m. sausio 17 d. netoli Kelmės sunaikintas Jūros srities štabas, Antanas Bakšys, A. Jurkūnas, E. Gendrolytė-Jurkūnienė nusišovė.
1947 m. Kelmei suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu veikė trikotažo ir linų fabrikai, pieninė, pastatytas prekybos centras (archit. E. Beinortas), daug liaudies meistro J. Liaudansko skulptūrų („Skalbėja“ miesto centre ir kitos). 1949 m. mieste atidarytas Kelmės kultūros centras. 1966 m. įkurta Kelmės muzikos mokykla, 1970 m. – vaikų ir jaunimo sporto mokykla. 1978 m. įsteigti nauji Kelmės kultūros centro rūmai.
1990 m. spalio 3 d. Kelmės 2-ojoje vidurinėje mokykloje buvo įkurta skautų skiltis, kurios pagrindu įsteigta Didžiūno Mansto skautų draugovė. Ji vykdė skautišką veiklą iki 1993 m. birželio mėn. 1995 m. rugsėjo 14 d. Kelmės rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjo Giedriaus Vaičiulio iniciatyva, Moksleivių kūrybos centre buvo įsteigta skautų tuntininko pareigybė. Įsteigus minėtą pareigybę, buvo atkurta Didžiūno Mansto skautų draugovė ir buvo suformuotos 5-ios skautų skiltys Kelmės ir Kražių vidurinėse mokyklose. Didžiūno Mansto skautų draugovė baigė skautišką veiklą 1996 m. rugpjūčio 18 d.
1998 m. patvirtintas dabartinis Kelmės herbas.
2023 m. sausio 12 d. kilo gaisras Kelmės kultūros centre dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Miestas patyrė 1 mln. eurų žalą.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
1528–1567 m. | Kelmės valsčiaus centras | Žemaičių seniūnija | |
1567– | Kražių valsčius | ||
XIX a. pabaiga – 1915 m. | Kelmės valsčiaus centras | Raseinių apskritis | |
1915–1917 m. | Kelmės apskrities centras | ||
1919–1947 m. | Raseinių apskritis | ||
1947–1950 m. | apskrities pavaldumo miestas, Kelmės valsčiaus centras | Kelmės apskrities centras | |
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Kelmės rajono centras | Šiaulių sritis |
1953–1995 m. | |||
1995–2019 m. | Kelmės seniūnija | Kelmės rajono savivaldybės centras | Šiaulių apskritis |
2019– | Kelmės seniūnija, Kelmės apylinkių seniūnijos centras |
Pramonės svarbiausios šakos – duonos ir pyrago gaminių (bendrovė „Kelmės duona“), pieno („Kelmės pieninė“), mėsos, linų pluošto („Kelmės akcinė linų apdirbimo bendrovė“) gamyba, medienos apdirbimo ir baldų („Nuošalė“) pramonė.
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m. | ||||||||||
1833 m. | 1861 m. | 1865 m.* | 1883 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1939 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
385 | 1 303 | 1 303 | 1 800 | 3 914 | 2 900 | 3 700 | 5 140 | 6 934 | ||
1974 m. | 1976 m. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2017 m. | 2021 m.sur. | - | ||
8 000 | 8 800 | 9 073 | 11 557 | 10 900 | 9 150 | 8 206 | 7 688 | - | ||
| ||||||||||
|
2011 m. gyveno 9 150 žmonės: | 2001 m. gyveno 10 900 žmonės: |
| width="50%" align="left" valign="top" |
Mieste vyksta šie tarptautiniai renginiai: festivalis „Kelmės scena“, Tradicinė liaudies meno šventė. Leidžiami laikraščiai „Bičiulis“ (nuo 1948 m.), „Šiaulių kraštas“ (nuo 1990 m.), „Kelmės kraštas“ (nuo 2000 m.) Šiaurinėje miesto dalyje yra Kelmės pušynas, rytinėje – kolektyviniai sodai.
|
|
Lynene (Vokietija) veikia Partnerystės su Kelme sąjunga.
Laisvųjų imtynių skyrius atidarytas 1976 m.
Klubas įsteigtas 2011 01 04. Steigėjai: Nerijus Peleckis, Saulius Jurčys, Kęstutis Kuoris, Vytautas Leščiauskas. Klubo pirmininkas Nerijus Peleckis. Treneriai Nerijus Peleckis ir Saulius Jurčys. Kelmės imtynių sporto klubas organizuoja ir rengia laisvųjų imtynių sportininkus, ruošia laisvųjų imtynių varžyboms. Taip pat užsiima imtynių sporto populiarinimu Kelmės rajone ir Lietuvos valstybėje.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Kelmė, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.