Balandžio 5: Data

Nuo šios dienos iki metų galo lieka 270 dienų.

Vardadieniai

Balandis – Ira – Irena – Krescencija – Rimvydas – Vincentas – Zenius – Zenonas – Žygintė – Samanta

Įvykiai

• 823 - Popiežius Paskalis I karūnavo Lotarą I Italijos karaliumi;
• 1253 – Ceklio krašto dalybų sutartyje tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtos šio krašto vietovės: Alsėdžiai, Babrungėnai, Beržėnai, Žemaičių Kalvarija ir kt;
• 1576 – Steponas Batoras susituokė su Žygimanto Augusto seserimi Ona;
• 1702 – švedų kariuomenė užėmė Vilnių.

Gimimo dienos

• 1801 m. – Vincentas Matusevičius, Lietuvos 1830-1831 m. sukilimo veikėjas, Trakų apskrities sukilėlių būrio vadas (m. 1862 m.).
• 1866 m. – Jonas Geštautas, Rusijos imperijos ir Lietuvos karinis veikėjas, atsargos generolas (m. 1943 m.).
• 1877 m. – Vladas Sirutavičius, inžinierius, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1967 m.).
• 1886 m. – Adomas Brakas, Mažosios Lietuvos kultūrinio gyvenimo organizatorius, dailininkas, architektas, pedagogas (m. 1952 m.).
• 1896 m. – Vincas Kiršinas, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1943 m.).
• 1908 m. – Ričardas Mironas, Lietuvos kalbininkas, vertėjas, filologijos mokslų daktaras, jaunystėje – boksininkas (m. 1979 m.).
• 1909 m. – Julius Gaidelis, kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas (m. 1983 m.).
• 1912 m.:
  • Povilas Matiukas, Lietuvos smuikininkas (m. 1997 m.).
  • Vytautas Gedgaudas, Lietuvos žurnalistas (m. 1999 m.).
• 1915 m. – Petras Daugintis, SJ, lietuvių kunigas, jėzuitas katalikų spaudos darbuotojas (m. 1998 m.).
• 1921 m.:
  • Jurgis Danys, Lietuvos gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2016 m.).
  • Vytautas Gutauskas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• 1926 m. – Antanas Vaičius, Lietuvos dvasinininkas, Telšių vyskupas (m. 2008 m.).
• 1930 m. – Boleslovas Zubrickas, chorvedys, pedagogas, muzikologas, humanitarinių mokslų (istorijos) daktaras.
• 1931 m.:
  • Algimantas Antanavičius, vertėjas.
  • Gražina Vaišnoraitė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1932 m. – Genovaitė Dindienė, Lietuvos pedagogė, kraštotyrininkė (m. 2006 m.).
• 1934 m.:
  • Povilas Gabalis, choro dirigentas ir pedagogas.
  • Vytautas Parčiauskas, inžinierius architektas.
• 1935 m.:
  • Romualdas Kulikauskas, Lietuvos violončelininkas, pedagogas.
  • Vytautas Minkevičius, Lietuvos geografas, fizinių mokslų daktaras.
• 1936 m. – Adolfas Gurskis, Lietuvos filologas, žurnalistas, redaktorius (m. 2021 m.).
• 1940 m. – Gražina Apanavičiūtė, Lietuvos dainininkė (sopranas).
• 1942 m. – Jonas Dubickas, choro dirigentas (m. 1968 m.).
• 1943 m.:
  • Alfonsas Armalas, inžinierius, sporto organizatorius, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
  • Stasys Vygantas Augutis, Lietuvos radioinžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius.
• 1948 m. – Antanas Nesavas, filosofas, diplomatas. Diplomatinę tarnybą, atstovaudamas Lietuvą, ėjo Didžiojoje Britanijoje, Gruzijoje. Sulaukęs 47 metų užsienio reikalų ministerijos patarėjas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijos Gruzijoje narys, 1995 m. naktį iš balandžio 29 d. į 30 d. žuvęs autokatastrofoje Tbilisyje (m. 1995 m.).
• 1949 m. – Meilutė Jasienė, Lietuvos ekonomistė matematikė, socialinių mokslų daktarė.
• 1950 m. – Jonas Meškelevičius, lietuvių skulptorius, gyvenęs ir kūręs Užupyje, Vilniuje (m. 2005 m.).
• 1952 m. – Andrius Adomaitis, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis veikėjas.
• 1953 m. – Rymantas Kvietkauskas, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1957 m.:
  • Rimantas Garolis, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Zigmas Rumšas, Lietuvos ir Rokiškio rajono visuomenės ir politinis veikėjas.
• 1963 m.:
  • Arūnas Kundrotas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Gintautas Rudzis, Lietuvos pedagogas, inžinierius, visuomenės veikėjas.
• 1965 m.:
  • Vaidas Balčiūnas, gydytojas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytas Arbačiauskas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1979 m. – Andrius Velička, Lietuvos futbolininkas.
• 1981 m. – Atlanta, Lietuvos pop muzikos scenos atlikėja.
• 1984 m. – Edvardas Vetrenka, Lietuvos krepšininkas, šiuo metu žaidžia RKL lygoje Birštono „JAZZ Diremta“ komandoje.
• 1985 m. – Linas Pilibaitis, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia krašto saugo pozicijoje. Kviečiamas į Lietuvos rinktinę.

Neaprašyti

• 1755 – Leonas Uvainis, literatūrologas.

Mirtys

• 1877 m. – Juozapas Jundzilas, Lietuvos botanikas floristas (g. 1794 m.).
• 1926 m. – Marcijonas Povilas Jurgaitis, kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos gabenimo į Lietuvą organizatorius ir jos platintojas (g. 1855 m.).
• 1937 m. – Marcė Katiliūtė, Lietuvos grafikė, tapytoja, knygų iliustratorė (g. 1912 m.).
• 1941 m. – Martynas Yčas, žymus teisininkas ir politikas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos finansų, susisiekimo bei prekybos ir pramonės ministras, vienas pirmųjų Lietuvos bankininkystės ir pramonės kūrėjų, publicistas, redaktorius, leidėjas, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto garbės daktaras (g. 1885 m.).
• 1968 m. – Antanas Sutkus, Lietuvos teatro režisierius, pedagogas, teatro teoretikas ir eksperimentatorius (g. 1892 m.).
• 1970 m. – Juozas Siparis, lietuvių dramos aktorius (g. 1894 m.).
• 1977 m. – Jurgis Petrauskas, aktorius (g. 1886 m.).
• 1987 m. – Tadas Adomonis, Lietuvos dailėtyrininkas, meno istorikas, prozininkas (g. 1910 m.).
• 1992 m. – Jonas Mačiulis, Lietuvos rašytojas (g. 1919 m.).
• 1993 m. – Antanas Gulbinas, Lietuvos gydytojas dermatologas, daktaras (g. 1904 m.).
• 2005 m. – Janina Ivaškevičienė, Lietuvos gydytoja fiziologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1925 m.).
• 2023 m. – Stanislovas Stankevičius, Lietuvos katalikų bažnyčios kunigas, pirmasis Alytaus rajono Garbės pilietis (g. 1934 m.).

Įvykiai

• 1242 – Ledo mūšis (Peipaus mūšis), kuriame Aleksandras Nevskis nugalėjo kryžiuočių kariuomenę;
• 1654 – Vestminsterio sutartimi baigėsi Anglijos – Nyderlandų karas;
• 1722 – olandų jūrininkas Jakob Roggeveen atrado Velykų salą;
• 1896 – Atėnuose atidarytos pirmosios šiuolaikinės Olimpinės žaidynės;
• 1951 – JAV mirties bausme nuteisti Etelė (Ethel) ir Julius Rozenbergai (Rosenberg), kurie neigė jiems keltus kaltinimus išdavus Sovietų Sąjungai su atominio ginklo gamyba susijusias paslaptis;
• 1989 – Lenkijoje vėl leidžiama profsąjungos „Solidarumas“ veikla, uždrausta įvedus karinę padėtį 1981 m.
• 1998 – Japonijoje atidarytas ilgiausias pasaulyje kabantis tiltas „Kaikyo Bridge“.

Gimimo dienos

• 1568 m. – Urbonas VIII, Romos katalikų bažnyčios popiežius, pareigas ėjęs 1623–1644 metais (m. 1644 m.).
• 1588 m. – Tomas Hobsas, žymus anglų filosofas (m. 1679 m.).
• 1827 m. – Džozefas Listeris, žymus anglų chirurgas, labiausiai pagarsėjęs kaip antiseptinių priemonių išpopuliarintojas ligoninėse, ypač atliekant chirurgines procedūras Glazge (m. 1912 m.).
• 1895 m. – Ludolfas Libertsas, latvių tapytojas, grafikas, scenografas (m. 1959 m.).
• 1934 m. – Roman Herzog, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas, profesorius, politikas, 7-asis Vokietijos Prezidentas (1994–1999).
• 1937 m. – Kolinas Liuteris Pauelas, Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės veikėjas ir keturių žvaigždučių atsargos generolas. 2001–2005 m., JAV prezidento Džordžo V. Bušo pirmosios kadencijos metu, Pauelas ėjo 65-ojo JAV valstybės sekretoriaus pareigas (m. 2021 m.).
• 1942 m. – Paskalis Kušpenas, šveicarų politikas, buvęs Šveicarijos konfederacijos prezidentas.
• 1947 m. – Glorija Makapagal-Arojo, dabartinė Filipinų prezidentė, pareigas einanti nuo 2001 m. Tai antroji moteris po Corazon Aquino, valdanti šalį.
• 1950 m. – Agnetha Åse Fältskog, švedų pop dainininkė, tekstų autorė ir įrašų prodiuserė, geriausiai žinoma kaip buvusios pasaulyje garsios grupės ABBA narė.
• 1954 m. – Keidžis Jamada, Japonijos politikas, nuo 2002 m. einantis ir Kioto prefektūros gubernatoriaus pareigas.
• 1955 m. – Akira Torijama, japonų manga komiksų rašytojas ir iliustruotojas, labiausiai žinomas už kūrinius „Dr. Slump“ (1980 m.) ir „Dragon Ball“ (1984 m.). (m. 2024 m.).
• 1958 m. – Johanas Krykas, buvęs profesionalus JAV tenisininkas. Buvusi septintoji pasaulio raketė. Johanas profesionalu tapo 1978 metais. Per savo karjerą jis laimėjo 14 ATP titulų. Krykas du kartus laimėjo Australian Open turnyrą. Žaisdamas tenisą jis užsidirbo 2 383 794 JAV dolerių. Krykas gimė Pongoloje, Pietų Afrikos Respublikoje. Dabar jis gyvena Floridoje, JAV. Johanas baigė savo karjerą 1994 metais.
• 1973 m. – Pharrell Williams, amerikiečių Hip-Hop atlikėjas, dainų prodiuseris. Pharrell kartu su Chad Hug yra įkūrę grupę The Neptunes. Grupė kuria pop, hip hop ir R&B muziką. Pharrell taip pat yra pagrindinis atlikėjas ir būgnininkas funk – rock grupėje N*E*R*D. Atlikėjas yra išleidęs du solinius albumus: 2003 metais Frontin, 2006 metais In My Mind.
• 1976 m. – Kim Collin, Sent Kitso ir Nevio lengvaatletis, kuris specializuojasi sprinto rungtyse. Šalies olimpinės rinktinės narys. 2003 m. pasaulio lengvosios atletikos pirmenybėse tapo planetos čempionu 100 m sprinto bėgime. Nacionalinių rekordų savininkas.
• 1978 m. – Dwain Anthony Chambers, Jungtinės Karalystės sprinteris. Europos ir pasaulio čempionas. 2002 m. išrinktas Europos metų lengvaatlečiu. Chambers laikomas vienu greičiausiu Europos spritnerių istorijoje..
• 1980 m. – Jorisas Matijsenas, futbolininkas, Nyderlandų rinktinės ir Hamburger SV klubo gynėjas.
• 1982 m. – Thomas Hitzlsperger, futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir West Ham klubo saugas.

Neaprašyti

• 1908 – Herbertas von Karajanas austrų dirigentas (m. 1989).

Mirtys

• 1697 m. – Karolis XI, 1660–1697 m. Švedijos karalius (g. 1655 m.).
• 1794 m. – Žoržas Žakas Dantonas, Didžiosios Prancūzų revoliucijos veikėjas (g. 1759 m.).
• 1882 m. – Frederikas Le Plė, prancūzų inžinierius, ekonomistas ir sociologas (g. 1806 m.).
• 1923 m. – Džordžas Edvardas Karnarvonas, 5-asis Karnarvono erlas, anglų archeologas egiptologas (g. 1866 m.).
• 1944 m. – Juozas Aleksonis, sovietinis partizanas-pogrindininkas, Sovietų Sąjungos didvyris (g. 1913 m.).
• 1964 m. – Duglas Makartūras, JAV armijos generolas. Per Antrąjį pasaulinį karą jis buvo sąjungininkų pajėgų Ramiajame vandenyne vyriausiasis vadas, priėmė Japonijos kapituliaciją, parengė Japonijos reformavimo programą bei jos naują konstituciją (g. 1880 m.).
• 1967 m. – Hermann Joseph Muller, 1946 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1890 m.).
• 1975 m. – Čiang Kai-ši, Kinijos Respublikos politikas ir kariškis (g. 1887 m.).
• 1984 m. – Džiuzepė Tučis, italų orientalistas, specializavęsis Tibeto ir budizmo tyrinėjimuose. Laikomas vienu svarbiausių XX amžiaus Rytų kultūrų tyrinėtoju (g. 1894 m.).
• 1994 m. – Kurt Donald Cobain, grupės Nirvana vokalistas ir lyderis (g. 1967 m.).
• 1997 m. – Irwin Allen Ginsberg, amerikiečių beat generation poetas, geriausiai žinomas savo 1956 m. poema Howl apie tuometinės JAV materializmo ir konformizmo jėgas, vedančias jo draugus į depresiją ir savęs žlugdymą (g. 1926 m.).
• 2008 m. – Charlton Heston, amerikiečių aktorius (g. 1924 m.).
• 2018 m. – Isao Takahata, japonų animatorius (g. 1935 m.).
• 2020 m. – Honor Blackman, Didžiosios Britanijos aktorė (g. 1925 m.).

Neaprašyti

• 2002 – Layne Staley JAV grunge grupių Alice In Chains ir Mad Season dainininkas, dainų autorius;
• 2008 – Charlton Heston, amerikiečių aktorius (g. 1924).