Klaipėdos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, į rytus nuo Klaipėdos miesto, prie Kuršių marių ir Baltijos.
Administracinis centras – Gargždai (priešingai nei kiti Lietuvos rajonai, šio rajono pavadinimas nesutampa su jo centru). Plotas 1336 km² (2% Lietuvos ploto).
Klaipėdos rajono savivaldybė | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Lietuva | ||||||
Apskritis | Klaipėdos apskritis | ||||||
Administracinis centras | Gargždai | ||||||
Seniūnijų skaičius | 11 | ||||||
Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
Meras | Bronius Markauskas | ||||||
Gyventojų | 59 419 | ||||||
Plotas | 1 336 km² | ||||||
Tankumas | 44 žm./km² | ||||||
Aukščiausia vieta | 148 m | ||||||
Tinklalapis | klaipedos-r.lt |
Klaipėdos rajono savivaldybėje 2006 m. veikė Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas, 2 gimnazijos, 4 vidurinės, 14 pagrindinių, 12 pradžios mokyklų, 4 mokyklos-darželiai, ugdymo centras, 6 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaikų ir jaunių sporto, 2 vaikų muzikos mokyklos, moksleivių namai, Pedagoginė psichologinė tarnyba, 2 ligoninės, 10 ambulatorinių gydymo įstaigų, 14 medicinos punktų, pagyvenusių žmonių ir vaikų globos įstaigos, 20 kultūros centrų, Gargždų krašto muziejus su 4 filialais 28 bibliotekos, Gargždų kino teatras „Minija“, Sporto centras, 29 sporto klubai, Gargždų turizmo informacijos centras.
Klaipėdos rajono savivaldybės Baltijos jūros ir Kuršių marių kranto linija mažai vingiuota. Kuršių marių pakrantės pelkėtos. Savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Pastarojoje ryškesnis yra Endriejavo kalvagūbris. Jame, savivaldybės teritorijos šiaurės rytuose, yra aukščiausia vieta – Žvaginių kalnas (altitudė 148 m). 53 proc. teritorijos yra žemės ūkio plotai, 24 proc. – miškai, 10 proc. – vandens telkiniai, 13 proc. – gyvenvietės.
55° 53' 30‘’ | |||||||||||
21° 03' 30‘’ |
| 21° 53' 00‘’ | |||||||||
55° 28' 00‘’ |
Sausio vidutinė temperatūra apie 3,6 °C, liepos 16,3 °C. Kritulių per metus 711–892 mm. Karščio rekordas buvo užfiksuotas 2011 m. Liepos mėn. 35,2 °C. Šalčio rekordas buvo užfiksuotas 1962 m. Vasario pradžioje -38,3 °C.
Savivaldybės teritorija teka Minija su intakais Žvelsa, Skinija, Agluona, Veiviržu; Dangė su intaku Ekete. Pietrytine dalimi teka Veiviržo intakas Šalpė, jos intakas Graumena teka savivaldybės pietryčių riba. Savivaldybės teritorija eina Klaipėdos kanalas.
Klaipėdos rajono ežerai: Kalotės, Kapstato, Plazės, Kalvių žvyro karjero, Laukžemių, Greičiūnų, Agluonėnų, Plikių tvenkiniai. Tyrų, Svencelės pelkės.
Miškingumas 23,8%, didžiausi miškai: Vėžaitinės, Kliošių, Padumblės miškas. Auga daugiausia pušynai, eglynai.
Savivaldybės teritorijos rytuose, Endriejavo kalvagūbryje dirvožemiai daugiausia paprastieji karbonatingieji išplautžemiai; šiaurėje, Kretingalės apylinkėse, – karbonatingieji sekliai glėjiški išplautžemiai, į vakarus nuo jų tęsiasi balkšvažemių juosta, plačiausia ji yra teritorijos šiaurėje. Savivaldybės pietinėje dalyje vyrauja jauražemiai, šiaurės vakarų pakrantėje – smėlžemiai, pelkėtose vietovėse – durpžemiai. Upių slėniuose yra salpžemių, pietvakariuose (pakrantėje) – palvažemių.
Svarbiausios naudingosios iškasenos – nafta, didžiausi telkiniai: Dieglių, Pietinių Šiūparių, Vėžaičių, Vilkyčių. Dar yra žvyro (Poškų, Slengių, Šiūparių, Šnaukštų telkiniai), smėlio (Juodikių telkinys), durpių (Dauparų durpynas).
Klaipėdos rajono savivaldybei priklauso didžioji dalis Pajūrio regioninio parko; jame yra:
Gamtos paminklai – 2 geologiniai: Lapiškės akmuo ir akmuo Baravykas (buvęs).
Per savivaldybės teritoriją eina automobilių magistralė Klaipėda-Vilnius-Minskas (Baltarusija), geležinkeliai Klaipėda-Vilnius ir Klaipėda-Pagėgiai. Dirvupiuose yra Klaipėdos oro uostas.
Klaipėdos rajono savivaldybės istoriniai sąrašai | |
2001 m. gyventojų surašymas | |
2009 m. gyvenvietės | |
2011 m. gyventojų surašymas | |
2016 m. gyvenvietės | |
2020 m. suskirstymas | |
2021 m. gyventojų surašymas |
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Klaipėdos apskrities 24 apylinkių ir Plungės apskrities 2 apylinkių. Centras – Klaipėda, nuo 1952 m. gegužės 25 d. – Gargždai. 1950–1953 m. rajonas priklausė Klaipėdos sričiai. 1958 m. Gargždų miestelis pertvarkytas į miesto tipo gyvenvietę, 1965 m. – į rajono pavaldumo miestą.
1959 m. prijungtos panaikinto Priekulės rajono 8 apylinkės ir Priekulė, 1962 m. – Plungės rajono 2 apylinkės, Šilalės rajono 1 apylinkė, Šilutės rajono 1 apylinkė ir dalis kitos apylinkės. 1965 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.
1995 m. įkurta Klaipėdos rajono savivaldybė. 2009 m. birželio 26 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-62 įsteigtos 75 seniūnaitijos.
Savivaldybės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1950 m. (Išsamiau) | 737 | 26 apylinkės | ||
1954 m. (Išsamiau) | 12 apylinkių | |||
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) | 746 | 37 800 | 12 apylinkių | 1 miesto tipo gyvenvietė (Gargždai) |
1962 m. | 1202 | 20 apylinkių | 1 miestas (Priekulė), 1 miesto tipo gyvenvietė | |
1963 m. (Išsamiau) | 12 apylinkių | |||
1967 m. | 1383 | 39 600 | ||
1970 m. (Išsamiau) | 1400 | 43 551 | 12 apylinkių | 2 miestai (Gargždai, Priekulė) |
1972 m. (Išsamiau) | 1378 | 12 apylinkių | 2 miestai, 7 miesteliai (Dovilai, Endriejavas, Judrėnai, Kretingalė, Plikiai, Veiviržėnai, Vėžaičiai), 317 kaimų, 10 kaimų dalių, 3 viensėdžiai | |
1976 m. (Išsamiau) | 1370 | 44 500 | 12 apylinkių | 2 miestai, 7 miesteliai, 316 kaimų, 12 kaimų dalių, 3 viensėdžiai |
1979 m. (Išsamiau) | 45 064 | 10 apylinkių | 2 miestai, 335 kaimo vietovės | |
1985 m. (Išsamiau) | 1370 | 10 apylinkių | 2 miestai, 7 miesteliai, 300 kaimų, 1 viensėdis | |
1989 m. (Išsamiau) | 1366 | 45 403 | 9 apylinkės | 2 miestai, 322 kaimo vietovės |
2001 m. (Išsamiau) | 1336 | 46 220 | 10 kaimo seniūnijų | 2 miestai, 7 miesteliai, 302 kaimai, 1 viensėdis |
Miesto gyventojų 36% (2005 m.). Gyventojų tankumas 35,8 žmonės/km² 86,8% gyventojų yra katalikai, 2,5% – evangelikai liuteronai, 1,1% – stačiatikiai, yra sentikių, evangelikų reformatų ir kt. (2001 m.).
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m. | ||||||||||
1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2017 m. | 2019 m. | 2021 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
37 800 | 44 500 | 45 064 | 45 403 | 46 220 | 49 637 | 55 171 | 59 164 | 56 964 | ||
|
2001 m. gyveno 46 220 žmonės:
| 2011 m. gyveno 51 308 žmonės:
|
Savivaldybės teritorijoje yra:
Didžiausios gyvenvietės (2022 sausio 1d.):
Atstovaujamoji valdžia – Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
Savivaldybėje yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
Miestai, su kuriais Klaipėdos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Klaipėdos rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:
Visoje Klaipėdos rajono savivaldybėje pagaminama 2,9% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.).
Pramonės svarbiausios šakos:
Žemės ūkio naudmenos užima 55,7% savivaldybės teritorijos, iš jų 89,0% – ariamoji žemė, 8,4% – pievos ir natūralios ganyklos, 2,6% – sodai ir uogynai. 38,4% pasėlių užima javai (0,8% Lietuvos javų derliaus), 38,2% – daugiamečių žolių pasėliai, 9,0% – bulvės (2,3%),3,4% – lauko daržovės (2,3%).
2004 pagaminta 1,9% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,9% pieno). 2005 m. buvo 17 900 galvijų (2,3% Lietuvos galvijų), 26 400 kiaulių (2,5%), 860 avių ir ožkų (1,8%), 1100 arklių (1,7%).
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Klaipėdos rajono savivaldybė, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.