Avininkystė

Šiais laikais avys laikomos visose pasaulio dalyse daugiausiai dėl vilnos ir mėsos, o kai kurios veislės ir dėl pieno, iš kurio gaminami sūriai, taip pat tradiciniai jogurtai, kefyrai. Avys (bei naminės ožkos) laikomos vienais seniausių naminių gyvūnų. Europoje žinomos nuo neolito. iš pradžių naudotasi avių mėsa ir krauju, vėliau pienu, galiausiai vilna. Artimuosiuose Rytuose avių vilna buvo kerpama jau II tūkst. pr. m. e. Iš čia per Siciliją avių kirpimas paplito ir Europoje.

Tarpukariu Lietuvoje auginta apie 1,5 mln. avių, 2016 m. – 180 tūkstančių, prieš daugiau nei dešimtmetį – 11 tūkst. avių. Lietuvoje auginamos 35 veislių avys, pasaulyje jų priskaičiuojama apie 600. Populiariausios Lietuvos juodgalvės, nemažai Vokietijos juodgalvių, Sufolkų, Romanovų, viltšyrhornų, ostfryzų veislių avių. Lietuvoje avininkyste daugiausia užsiimama Aukštaitijoje, regiono kalvotose ir nederlingose žemėse. Daugiausia avienos suvartojama Islandijoje ir Farerų salose – 10–15 kg per metus, Europos Sąjungoje – 3,5 kg, Lietuvoje – 300 gramų.

• Lietuviškoji enciklopedija, II t. – Kaunas: Spaudos Fondas, 1934. – p. 456-8.