Didžioji Ugniažolė

Chelidonium majus
Didžioji ugniažolė (Chelidonium majus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Vėdrynažiedžiai ( Ranunculidae) Šeima: Aguoniniai ( Papaveraceae) Gentis: Ugniažolė ( Chelidonium) Rūšis: Didžioji ugniažolė ( Chelidonium majus)

Daugiametis, 30-100 cm aukščio žolinis augalas, kurio visose dalyse yra oranžinių, tirštų, nemalonaus kvapo sulčių. Šakniastiebiai trumpi, šakoti. Stiebas status, šakotas. Lapai švelnūs, plunksniškai suskaldyti į 5-3 karbuotas skiltis. Apatiniai lapai kotuoti, viršūniniai bekočiai, viršutinė jų pusė žalia, apatinė pilkai žalia. Žiedai taisyklingi, po 4-8 susitelkę stiebų viršūnėse į skėtišką žiedyną. Taurėlapiai 2. Vainiklapiai 4, ryškiai geltoni. Kuokelių daug, jie 2 kartus trumpesni už vainikėlį. Piestelė viena, tokio pat ilgio kaip kuokeliai. Vaisius - ankštaros pavidalo dviskiltė dėžutė (skyla iš apačios į viršų). Sėklos juodos, pailgos, grublėtos, su mėsingu sėklagūbriu, kurį ėda skruzdėlės, kartu jos platina sėklas.

Žydi gegužės - rugsėjo mėn. Auga patvoriuose, šiukšlynuose, panamėse, soduose, krūmuose.

Vaistinei žaliavai vartojama žolė, šaknys ir šviežios sultys. Žolė pjaunama augalams žydint, šaknys kasamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį.

Antžeminėje dalyje yra 1,87 % alkaloidų, 0,01 % eterinio aliejaus, dažinių, mineralinių medžiagų, 14,9 mg% karotino, iki 171 mg% askorbino rūgšties, taip pat obuolių, gintaro, citrinos, chelidono rūgščių, flavonoidų, saponinų, pektinų, gleivių, dervų.

Visos augalo dalys nuodingos.

Naudojamas liaudies medicinoje. Šviežiomis augalo sultimis naikinamos karpos.

• 
  Vaisiai
• 
  Žiedai

Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 122 psl.

Vikiteka: Didžioji ugniažolė – vaizdinė ir garsinė medžiaga