2022 M. Rusijos Invazija Į Ukrainą

Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.

2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą
Priklauso: Rusijos–Ukrainos karas
Karinė padėtis 2023 m. balandžio 24 d. Teritorijos valdomos:              Ukrainos        Rusijos
Data 2022 m. vasario 24 d. (2022-02-24) – dabar Vieta Ukraina, kai kuriais atvejais ir Rusija Rezultatas Besitęsiantis konfliktas
Konflikto šalys
Rusija  Donecko LR (iki 2022 m. rugsėjo 30 d.)  Luhansko LR (iki 2022 m. rugsėjo 30 d.) Palaikymas:  Baltarusija	Ukraina
Vadovai ir kariniai vadai
Vladimiras Putinas Michailas Mišustinas Sergejus Šoigu Sergejus Lavrovas Valerijus Gerasimovas Denisas Pušilinas Vladimiras Paškovas Leonidas Pasečnikas Sergejus Kozlovas	Volodymyras Zelenskis Denysas Šmyhalis Oleksejus Reznikovas Dmytro Kuleba Aleksejus Danilovas Valerijus Zalužnas Sergejus Šaptala Ruslanas Chomčiakas
Pajėgos
Rusija: 900 000 (karinės pajėgos) 554 000 (sukarintos pajėgos) 2 000 000 (rezervas) • tarp kurių 175 000 – 190 000 prie Ukrainos valstybinės sienos.  Donecko LR: 20 000  Luhansko LR: 14 000	Ukraina: 209 000 (karinės pajėgos) 102 000 (sukarintos pajėgos) 900 000 (rezervas)
Nuostoliai
Anot Rusijos: žuvo 1351 kariai, sudužo Su-25 naikintuvas ir An-26 transportinis lėktuvas, nuskendo kreiseris „Maskva“. Anot Ukrainos: žuvo 228 870 karių, numušti 2 Il-76, sunaikinti 4042 tankai, sunaikintos 7868 kovos mašinos, 4162 artilerijos sistemų numušta 315 orlaivių, numušti 308 sraigtasparniai, nuskandintas kreiseris „Maskva“. Anot JK: žuvo 15 000 karių, prarasta 530 tankų ir 1090 kitokių kovos mašinų, 60 orlaivių. Anot JAV: žuvo 7000 karių.	Anot Ukrainos: neskelbiama keliasdešimt sužeista, pašautas vienas orlaivis, penki keleiviai žuvę, sunaikintas vienas Su-27 naikintuvas. Anot Rusijos: neutralizuotos Ukrainos karinės bazės ir oro gynybinės sistemos, 150+ karių pasidavė, numušti 7 koviniai lėktuvai, numušti 7 koviniai sraigtasparniai, numušti 9 dronai, sunaikinti 67 tankai/kovos mašinos, sunaikinti 87 kariniai automobiliai, sunaikinti 8 jūrų pajėgų laivai. Anot JK: žuvo 137 kariai.
Anot JK: žuvo 57 Ukrainos civiliai, žuvo 194 ukrainiečiai. Anot Ukrainos: 137 ukrainiečiai žuvo, 316 sužeisti. Anot JT: 22 734 civilių aukų, 8 490 civiliai žuvo, 14 244 buvo sužeisti. 1 100 000 pabėgelių, 1 Turkijos laivas apgadintas,1 Moldavijos laivas apgadintas,1 Japonijos laivas apgadintas,1 Panamos laivas apgadintas.

Rusijos invazija į Ukrainą – 2022 m. vasario 24 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu pradėta Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinė invazija į Ukrainą. Prasidėjo nuo konflikto 2014 m., ukrainiečiams nuvertus prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Dar 2021 m. kovą prie sienos tarp Rusijos ir Ukrainos, Baltarusijoje ir 2014 m. Rusijos aneksuotame Kryme pradėtos telkti Rusijos ginkluotosios pajėgos. Situacija gerokai paaštrėjo 2022 m. vasario 21 d. Rusijai oficialiai įvedus savo karius į Donecko Liaudies Respubliką ir Luhansko Liaudies Respubliką, kurias Rusija pripažino nepriklausomomis.

Anot Pentagono, 2022 m. rugpjūčio 9 d. duomenimis, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko neutralizuoti iki 80 tūkst. Rusijos pajėgų karių. Tai apėmė žuvusius, sužeistus rusus. 2022 m. vasario 24 d. invazijos metu Rusijos armiją sudarė 145 tūkstančiai sausumos pajėgų žmonių.

Tai didžiausias karinis konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Sukelta migracinė krizė taip pat yra didžiausia Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo – per pirmą savaitę Ukrainą paliko virš 1 milijono gyventojų. Per dvi savaites šis skaičius viršijo 2 milijonus žmonių, o per mėnesį – 3,67 mln. 2022 m. kovo 20 d. duomenimis, daugiau nei 10 milijonų Ukrainos gyventojų paliko savo namus. Nuo invazijos pradžios Rusiją paliko apie 800 000 Rusijos piliečių, Rusijoje kilo didžiausia emigracijos banga po 1917 m. bolševikų revoliucijos.

2022 m.

Vasario 24 d. 5:50 Maskvos laiku (UTC+3) Vladimiras Putinas paskelbė apie plataus masto invaziją į Ukrainą, pavadinęs ją „specialiąja karine operacija“ su tikslu „demilitarizuoti ir denacifikuoti Ukrainą“. Jau po 10 minučių Rusijos karinės pajėgos raketomis atakavo oro uostus ir karinius objektus Kijeve, Charkove ir Dniepre bei per Rusiją, Baltarusiją ir Krymo Respubliką įžengė į Ukrainą. Tuo pat metu prorusiški kovotojai Donecke ir Luhanske keliose vietose perėjo į puolimą. Ukrainos valdžios atstovai tai įvertino kaip mėginimus likviduoti Ukrainos valstybingumą. Anot JAV žvalgybos, Rusija kovai paskyrė apie 75 % savo aktyvių sausumos pajėgų.

Baltarusija praleido Rusijos armiją pro savo teritoriją. Pačios Baltarusijos armija Ukrainos nepuolė.

Savo pirmąją puolimo dieną pasakytoje kalboje V. Putinas pasakė, jog Ukraina yra žingsnis kelyje pakirsti pasaulinį Amerikos dominavimą ir grasino net ir branduoliniu ginklu visiems, kas mėgins tam sutrukdyti. Prancūzijos prezidentas E. Makronas, paskambinęs telefonu, mėgino siūlyti alternatyvias „saugumo architektūras“, tačiau V. Putinas neparodė susidomėjimo.

Ukraina pareiškė nutraukianti diplomatinius santykius su Rusija.

Tą dieną V. Putinas jau teigė pasirengęs deryboms dėl Ukrainos neutralumo ir demilitarizacijos (dar prieš dieną į Ukrainos prezidento pasiūlymą derėtis buvo neatsakyta).

Vasario 28 d. ties Baltarusijos siena, kovai tebesitęsiant, prasidėjo pirmosios derybos. Ukrainos prezidento pasisakymu, vilčių, jog derybos ką nors išspręs, jis turėjo nedaug.

Rizikuodamos konfliktu su Rusija, Europos šalys (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Olandija ir kitos) bei JAV kovo pradžioje ėmė rimtai remti Ukrainą ginklais. Ilgainiui ginklus pradėjo tiekti ir iš pradžių to vengusios valstybės, tokios kaip Švedija, Suomija ir Vokietija. Iš viso ginklus siuntė apie 20 valstybių, kurių dauguma (bet ne visos) priklausė NATO ir ES. Ginklai buvo siunčiami kaip paskirų valstybių parama, tai nebuvo oficialūs NATO ar ES veiksmai. Kai kurios ginklų netiekusios šalys siūlė humanitarinę pagalbą ir mielai kvietė pabėgėlius. Tuo pat metu NATO į su Rusija bei Baltarusija besiribojančias savo valstybes įvedė apie 22 000 papildomų karių. Amerikos laikraštis „New York Times“ rašė, jog bendra Rusijos grėsmė sutelkė Europos šalis „kaip niekad anksčiau“. Tačiau dauguma tiekiamų ginklų visgi buvo labiau „gynybiniai“: priešlėktuvinė gynyba, bet ne lėktuvai, prieštankinės raketos, bet ne tankai ir pan. Jie tiko gintis mažomis grupėmis, bet ne rimtai užpulti kitą valstybę. Kai galop buvo pasiūlyti tankai, tai buvo 1971 m sukurti pasenę T-72.

Palydovų nuotraukose buvo pastebėta link Kijevo judanti apie 64 kilometrų ilgio ir vietomis net trijų eilių rusų armijos mašinų vilkstinė. Buvo manoma, jog ruošiama rimta ataka. Tačiau vilkstinė sustojo apie 30 km nuo Kijevo ir per vėlesnes dienas nepajudėjo iš vietos. Neaišku, ar mašinos sustojo dėl degalų trūkumo, gedimų, ukrainiečių pasipriešinimo ar pašlijusios drausmės. Savos konstrukcijos dronais atakavo ir daug mašinų sugadino Ukrainos karo inžinierių grupė „Aerorozvidka“. JAV kariuomenės atstovas pasakė žurnalistams, jog Rusijos armija, kurioje daug šauktinių, turi drausmės problemų: „dalis jų netgi nežinojo, jog bus siunčiami į karą“. Šaltinyje rašoma, jog visi aplinkiniai plentai toje vietoje veda į Baltarusiją, todėl greičiausiai mašinos įvažiavo iš ten.

Kovo 3 d. Rusija užėmė Chersoną. Tai buvo pirmasis šio karo metu Rusijos užimtas reikšmingas miestas. Pentagonas nurodė, jog Rusijos ataka prieš Kijevą „įstrigusi“.

Tą pačią dieną „The Times“ paskelbė, kad iki šio laiko Ukrainos prezidentas V. Zelenskis išvengė trijų pasikėsinimų jį nužudyti. Du iš jų turėjo įvykdyti Vagnerio grupės nariai, kitą – Ramzano Kadyrovo kariai Kadyrovitsai.

Kovo 12 d. Karo studijų institutas (pelno nesiekianti institucija, būstinė Vašingtone) persakė ir patvirtino Ukrainos karo vadovybės išvadą, jog nuo karo pradžios Rusija taip ir „nepasiekė savo teritorinių tikslų“ (angl. failed its territorial objectives). V. Putinas atleido iš pareigų keletą savo generolų. Rusija nuolat bando įtraukti į karą Baltarusiją, kurios prezidentas A. Lukašenka neatrodo tam nusiteikęs.

Kovo 13 d. Rusijos karo lėktuvai iššovė apie 30 raketų ties Lenkijos siena. Ukrainos priešraketinė gynyba numušė 22 iš šių raketų, tačiau kitos pasiekė taikinį. Žuvo 35 žmonės, 134 sužeisti. Rusija perspėjo, jog bazės, kur tvarkomi ginklai Ukrainai, yra „teisėti taikiniai“.

Kovo 16 d Rusijos oro pajėgos patyrė iki tol rimčiausius nuostolius: oro bazėje netoli Chersono sunaikinta mažiausiai 16 sraigtasparnių, raketinė įranga ir „dviženklis skaičius“ transporto priemonių. Šie padariniai ekspertų įvertinti pagal palydovines nuotraukas.

Kovo 24 d. Rusija evakuavo į savo teritoriją apie 15 000 Mariupolio gyventojų („The Guardian“ rašo, kad priverstinai). Jiems bus draudžiama palikti Rusijos teritoriją dvejus metus. Neaišku, kur išvežta 2000 vaikų. Po Rusijos bombardavimų padėtis šiame mieste visiškai katastrofiška.

Balandžio 1 d. Du Ukrainos sraigtasparniai (Mi-24) įskrido į Rusijos teritoriją ir iššovė raketas į naftos saugyklą Belgorode, apie 32 km nuo sienos. Saugykloje kilo gaisras. Tai pirmas kartas, kai pačios Rusijos patvirtinimu Ukraina orlaiviais atakavo Rusijos teritorijoje.

Balandžio 2 d. Ukraina atsikovojo atgal visą Kijevo regioną su prieš tai Rusijos rankose buvusiais smulkiais miestais (tokiais kaip Irpinė, Buča, Hostomelis).

Balandžio 12 d. Invazijai Ukrainoje tęsti Rusija gavo ginklų iš Irano.

Balandžio 14 d. nuskandintas Rusijos kreiseris „Maskva“. Tai rimtas praradimas, „Maskva“ buvo vienas iš tik trijų „Slava“ klasės kreiserių su apie 500 jūreivių įgula. Anot Ukrainos, kreiseris nuskandintas jų pačių gamybos žemai skrendančia raketa „Neptūnas“, prieš tai atitraukiant dėmesį dronų ataka. Rusija tvirtina jog laivas tiesiog nuskendo pats.

Pasitraukusi iš Kijevo, Rusijos armija mėgino smarkiau pulti iš pietinės pusės, tačiau anot Pentagono žvalgybos, pasiekimai ten buvo „daugų daugiausia minimalūs“. Kijevo kovose dalyvavę daliniai jau buvo išsekę. Karui užsitęsus bei aiškėjant Rusijos karo nusikaltimams, vakarų valstybės ėmėsi veiksmų kurie anksčiau būtų buvę atmesti: JAV senatas ruošėsi svarstyti prezidento pasiūlytą 33 milijardų dolerių paramos Ukrainai paketą, įskaitant aprūpinimą sunkiaisiais ginklais. ES ėmė rimtai planuoti visišką Rusijos naftos atsisakymą.

Birželio 2 d. Šimtąją invazijos dieną Rusija buvo okupavusi apie 20 % Ukrainos teritorijos. Fronto linijos ilgis siekė apie 1000 km. Kasdien žūdavo apie 100 ukrainiečių karių. Donbase Rusija turėjo persvarą, pamažu plėsdama užgrobtą teritoriją. Tačiau kalbant apie pradinius karo tikslus, anot JK Gynybos ministerijos, „jokie nebuvo pasiekti“.

Birželio 24 d. Po ilgos ir daug aukų iš abiejų pusių pareikalavusios kovos Rusija užėmė Severodonetską, ukrainiečiams pasitraukiant pasakius jog „šio miesto tiesiog nebėra“: iš 160 000 gyventojų liko 12 000, 80 % pastatų sugriauti, visa infrastruktūra sunaikinta.

Liepos 3 d. Rusija užėmė Lysyčanską, taip užvaldydama visą Luhansko srities teritoriją. Rusijos armija čia ryžtingiau naudojo jau Severodonetske pasiteisinusią taktiką artilerija griauti miesto pastatus iki pamatų, taip, jog priešininko pusei nebūtų kur dėtis. Lysyčansko pastatai prastovėjo gerokai trumpiau nei Severodonetsko. Kai kuriomis dienomis žūdavo iki 200 Ukrainos pusės kareivių, ir Ukrainai teko pripažinti jog Rusijos pusė turi gerokai daugiau artilerijos. Tačiau telkdama jėgas šiame regione, Rusija susilpnino gynybą kitur, ir Ukraina atsiėmė teritorijas aplink Chersoną bei strateginės reikšmės Gyvačių salą.

Liepos 12 d. Reaguodamos į situaciją, vakarų valstybės suteikė Ukrainai daug toliau nei iki šiol siekiančius ginklus (M142 HIMARS ir kt.), kuriais Ukraina ėmėsi naikinti šaudmenų sandėlius ir kitą masiniam Rusijos artilerijos naudojimui reikalingą infrastruktūrą.

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Mobilizacija

Vasario 24 d 22:00 Ukrainos prezidentas paskelbė visuotinę vyrų nuo 18 iki 60 metų amžiaus mobilizaciją. Tuo pagrindu jiems buvo uždrausta palikti valstybės teritoriją. Tuo metu Rusija taip ir nepaskelbė visuotinės mobilizacijos, kuri leistų pašaukti kovai daug daugiau savo pusės kareivių. Mobilizacija visgi buvo paskelbta 2022 m. rugsėjo 21 d.

Luhanske ir Donecke mobilizacija (kovai prieš Ukrainą) buvo paskelbta jau vasario 19 d.

Samdiniai iš Sirijos

Rusija taip pat pasisamdė apie 16 000 karių iš Sirijos. V. Putinas iš pradžių teigė, jog Sirijos kovotojai išvis atlyginimo neprašys, vėliau buvo rašoma, jog jie kovos už 200 $ per mėnesį Pagal vėlesnius šaltinius ta suma sieks apie 3000 $ – maždaug 50 kartų daugiau, nei jie uždirba Sirijoje. Į kovą jie pasiųsti tik apie balandžio 18 d., kai Rusija pradėjo labai aktyvią ataką iš pietinės Ukrainos pusės. „The Guardian“ rašo, jog samdiniai į karą siunčiami be rimto kovos mašinų palaikymo.

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

 

JT Generalinis Sekretorius António Guterres pareikalavo Rusiją kuo greičiau išvesti savo karius iš Ukrainos. JT JAV ir Prancūzijos ambasadoriai taip pat pranešė paruošę JT Saugumo tarybos rezoliucijos projektą, kurį pristatė JT Saugumo taryboje 2022 m. vasario 25 d.

Lenkija, Rumunija, Lietuva, Latvija ir Estija inicijavo saugumo konsultacijas (NATO 4 straipsnis).

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad organizacija nusiųs papildomų karių į Lenkiją, atsižvelgdama į Rusijos karinius veiksmus.

Pietryčių Azijos valstybių tarptautinė organizacija pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos–Ukrainos karo ir pakvietė visas šalis laikytis ramybės ir imtis dialogo.

Bendrame Karibų sandraugos narių pranešime buvo pasmerkti Rusijos karo veiksmai prieš Ukrainą.

Šiaurės Tarybos prezidentas Erkis Tuomioja pavadino Rusijos invaziją „visiškai nesąžininga“ ir teigė, kad šie veiksmai „prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos saugumui“.

Tarptautinis olimpinis komitetas pasmerkė Rusijos veiksmus – „buvo pažeistas olimpinių paliaubų principas“.

Gerhardas Šrioderis, buvęs Vokietijos kancleris, „Rosneft“ vadovas, paragino baigti karinius veiksmus.

Kinija bene vienintelė išsakė „santūrią“ (angl. tacit) paramą Rusijai, iš dalies konfliktu apkaltindama Vašingtoną, tačiau pasiūlė V. Putinui, užuot kariavus, derėtis.

2022 m. vasario 28 d. Turkija oficialiai pasakė, jog, jų požiūriu, čia vyksta karas, o ne „konfliktas“. Pagal 1937 m. Montreux konvenciją, tokiu atveju Turkija turi teisę uždrausti abiejų kariaujančių pusių laivams praplaukti Dardanelų sąsiauriu tarp Viduržemio ir Juodosios jūros. Vasario mėnesį sąsiauriu praplaukė ne mažiau kaip septyni rusų karo laivai (vienas povandeninis). Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlut Cavusoglu pareiškė, kad sąsiauris bus blokuotas.

2022 m. kovo 2 d. JTO taryba 141 balsais prieš 5 pasmerkė Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje ir paragino išvesti iš šios šalies savo pajėgas. Dar 35 šalys susilaikė.

2022 m. kovo 7 d. Tarptautinis teisingumo teismas Hagoje pradėjo viešus klausimus dėl Ukrainos kreipimosi ir kaltinimo Rusiją užsiimant genocidu.

2022 m. kovo 26 d., lankydamasis Europoje, JAV prezidentas Joe Biden Varšuvoje išrėžė ugningą kalbą, pasakydamas, jog dabar vykstantis karas yra seno konflikto tarp demokratinio ir autoritarinio pasaulio tęsinys, jog Rusija gali „negalvot nė colio žengti į NATO teritoriją“ bei užbaigė, jog V. Putinas - „Viešpatie apsaugok, neturi likti valdžioje“. JAV atstovybei paskui teko aiškintis, kad „neturi likti valdžioje“ nereiškia, jog JAV tuojau puls Rusiją. „Ši frazė ne Amerikos vardu, tai tik mano asmeninis įniršis“, – papildė po kelių dienų prezidentas, – „atsiprašyti nesiruošiu“. „Ne kitos šalies vadovui spręsti. Tai nutars tik Rusijos piliečiai, per rinkimus“, – pakomentavo Rusijos atstovai.

2022 m. balandžio 7 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja priėmė sprendimą susprenduoti Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.

Nepaisant Rusijos grasinimų, iki tol NATO nepriklaususios Suomija bei Švedija apie balandžio vidurį pareiškė norą stoti į šią sąjungą. Tai Rusijai labai nepageidautinos pasekmės: motyvas invazijai didele dalimi buvo Ukrainos siekis tapti NATO nare, o dabar dar dvi valstybės stoja organizacijon. Tačiau tam paprieštaravo Turkija. Ji teigia, jog Švedijoje ir Suomijoje labai toleruojami ar net ir remiami Turkijai priešiški Kurdų judėjimai bei organizacijos (tokios kaip Kurdistano darbininkų partija), be to Suomija bei Švedija po 2019 m Turkijos įsiveržimo į Siriją įvedė Turkijai ginklų pardavimo sankcijas. Tačiau Turkija nėra labai jau draugiška taip pat ir Rusijai: joje įsikūrusi svarbi JAV karinė bazė, kur esama branduolinių ginklų. JAV vis dar tikėjosi ilgainiui susitarti.

Religinių bendruomenių reakcijos

Stačiatikių bažnyčia nebuvo vieninga. 2022 m. vasario 23 d., dar prieš prasidedant karinei invazijai, patriarchas Kirilas teigė, jog V. Putino armijos veiksmai atspindi „evangelišką meilę artimui ir ištikimybę tiesos, bei Dievo idealams“, tačiau kiti patriarchai (Metropolitas Onufrijus, Patriarchas Epifanijus Dumenka) šį karą pavadino sunkia nuodėme ir teigė, jog „plečiama agresija, prisidengiant stačiatikių gynimo retorika“.

Krymo musulmonų muftijus Aideras Rustemovas paragino bendratikius dezertyruoti iš rusų armijos, užuot kovojus prieš kitus musulmonus, ginančius Ukrainą bei savo „namus, šeimas bei garbę.“

Romos popiežius Pranciškus pasmerkė karą Ukrainoje bei tuos kurie jį sukėlė, per kuriuos ten „upės ašarų bei kraujo teka“, tačiau niekur konkrečiai neįvardino Rusijos. Jis visgi pasakė, jog čia karas ir siūlymai vadinti tai tik „karine operacija“ nepriimtini. Popiežius 40 minučių nuotoliniu būdu kalbėjo su patriarchu Kirilu. Anot popiežiaus, pirmąsias 20 minučių patriarchas skaitė iš kortelės karą teisinančias priežastis. Aš apie tai nieko nesuprantu, – atsakė popiežius, – mes ne valdiški dvasininkai, mes turime vartoti Jėzaus kalbą, ne politikos. Popiežius kvietė patriarchą Kirilą nebūti V.Putino patarnautoju ir jo „altoriaus berneliu“, už ką Rusijos stačiatikų bažnyčia oficialiai išreiškė pasipiktimą dėl „netinkamo tono“ bet ne turinio. Kita vertus, Popiežius Pranciškus apkaltino NATO, kurios „lojimas“ „prie Rusijos durų“ esą galėjęs paskatinti Rusijos į Ukrainą. Taip pat jis pasiūlė Vladimirui Putinui susitikti Maskvoje, tačiau atsakymo negavo.

Rusijos karą Ukrainoje viešai pasmerkė ir dauguma religinių bendruomenių Lietuvoje, įskaitant Lietuvos stačiatikių bažnyčios, pavaldžią Maskvos patriarchatui; 2022 m. kovo 2 d. buvo surengtas maldos vakaras už Ukrainą, kuriame dalyvavo Lietuvos katalikų, liuteronų ir stačiatikių bažnyčių atstovai. Vilniaus ir Lietuvos metropolitas, ortodoksų arkivyskupas Inokentijus laišku kreipėsi, tvirtindamas, kad Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje ryžtingai smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą ir kad nesutinka su savo patriarcho Kirilo pasisakymais dėl vykstančio karo. Kita vertus, arkivyskupas Inokentijus atleido tris stačiatikių kunigus, nenorėjusius minėti Maskvos patriarcho Kirilo, kaip Bažnyčios galvos, vardo pamaldose ir galimai svarsčiusius apie Lietuvos ortodoksų atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato ir prisjungimo prie Konstantinopolio. Iš viso buvo suspenduotos penkių kunigų (Gintaro Sungailos, Vitalijaus Mockaus, Vladimiro Seliavko, Georgijaus Ananjevo ir Vitalio Dauparo) pareigos.

Maskvos žydų rabinas, Pinchas Goldschmidt, nepakluso oficialiam Rusijos spaudimui remti karą, po ko jam teko išvažiuoti iš šalies. „Turime melstis kad šis karas greičiau pasibaigtų ir neišsiplėstų į branduolinį konfliktą“, pasakė jis.

Savanoriai užsieniečiai

Įvairiose valstybėse atsirado Ukrainos pusėje kovoti norinčių karių-savanorių. Siekdamas užtikrinti jiems legalų statusą, Ukrainos prezidentas įsakė formuoti tarptautinį legioną. Jis teigia, jog jau yra apie 16 000 savanorių, nors šis skaičius gali būti padidintas. Bent jau iš Amerikos, Anglijos daugiausia siūlosi jau kariavę, Afganistane ir kitur daug patyrę veteranai. Tokie dalykai nėra nauji, Antrojo pasaulinio karo metu 2000–3000 amerikiečių kariavo prieš fašistus Ispanijoje, savanoriškame Linkolno-Vašingtono batalione. Rusija perspėjo, jog tokie savanoriai bus laikomi ne kareiviais, o banditais. Pakliuvus nelaisvėn, su jais bus elgiamasi ne kaip su (kai kurias teises turinčiais) karo belaisviais bet kaip su nusikaltėliais.

Pačios savanorių valstybės bando savo piliečius nuo tokių sumanymų atkalbėti, ypač nepatariama neturintiems patirties. Gruzija bandė apie 200 savo savanorių neleisti išvykti iš šalies. Kanada pabrėžė, jog niekuo nebus atlyginta ir paragino kanadiečius verčiau stoti į savo pačių armiją. Savanorių yra ir tarp albanų. Jie teigia, kad pinigų jiems nemokama ir jie nieko iš Ukrainos neprašo. Iš viso savanorių yra tarp 27 valstybių, įskaitant Vokietiją, Japoniją, Prancūziją ir pan. Yra dargi pačios Rusijos piliečių, nors šiems galimybės grįžti atgal į Rusiją po to, matyt, nebus. 2022 m. kovo 25 d. pirmieji amerikiečių veteranai pasiekė fronto liniją ir ėmėsi kovos.

Karo pradžioje greitai priėmęs daug savanorių, vėliau šis legionas tapo reiklus, priimdamas tik jau turinčius kovos patirtį, po egzamino ir dargi po psichologinio bei pažiūrų patikrinimo nes atvyko šiek tiek tikrų, kraštutinių pažiūrų rasistų (šie į legioną nebuvo priimti). Dauguma pasisiūlymų vėliau buvo atmetama, tačiau kai kurie savanoriai vis viena pasirodė fronte, tikėdamiesi rasti kokią nors kitą juos priimsiančią grupę. Legione vyrauja JAV ir JK veteranai, kai kurie jų yra treniravę Ukrainos karius dar iki invazijai prasidedant. Jie pripažįsta jog čia kovoti sunkiau nei anksčiau Irake bei Afganistane. Pirmaisiais mėnesiais kovojo keli tūkstančiai tokių savanorių, dauguma ne legiono sudėtyje. Tam kad formaliai visiškai priklausytų Ukrainos armijai, legiono savanoriai pasirašydavo sutartį ir gaudavo atlyginimą, tiek pat kiek ir ukrainiečiai.

Rusija nuteisė mirties bausme kelis į nelaisvę pakliuvusius britų savanorius. Jie apkaltinti „vykdę nusikaltimą nusikalstamoje grupuotėje, prievartiniu valdžios paėmimu ar išlaikymu, buvę samdytais kareiviais bei teroristų (ukrainiečių armijos) treniravimu“.

Ekonominės sankcijos

NATO valstybės yra pareiškę, jog ginklu Ukrainos negins, tačiau imsis tokių rimtų ekonominių sankcijų, kiek tik įmanoma.

2022 m. vasario 24 d. Europos Komisijos vadovė Ursula fon der Lejen pasmerkė Rusijos veiksmus ir paskelbė, kad Europos Sąjunga įves masines sankcijas Rusijai.

Rusija išreiškė didelį nepasitenkinimą bei grasinimus dėl Japonijos jai pritaikytų sankcijų. Šveicarija laikėsi neutralumo, tačiau, jos žodžiais, „neutralumas nereiškia abejingumo“. Buvo apribojimai, kurie neleido Rusijai pasinaudoti Šveicarija kitų valstybių sankcijoms apeiti. Vėliau Šveicarija visgi prisijungė prie ES sankcijų.

Iki 2022 m. kovo 8 d. Vakarų bankai užblokavo juose saugomus Rusijos centrinio banko rezervus, siekiančius 630 milijardų dolerių. Daugelis Rusijos bankų buvo pašalinti iš „SWIFT“ mokėjimo sistemos, taip uždelsiant atsiskaitymus Rusijai už parduotą naftą. Europoje ir Amerikoje uždrausti bet kokie Rusijos lėktuvų skrydžiai. Atidėtas naujo Rusijos–Vokietijos dujotiekio po Baltijos jūra (Nord Stream 2) naudojimas (lygiagrečiai nutiestas Nord Stream 1 tebeveikia). Rusijoje deramai nebeveikia „VISA“, „Mastercard“ kortelės. V. Putinas prilygino visas šias sankcijas „karo paskelbimui“.

2022 m. kovo 8 d. JAV visiškai nutraukė naftos importą iš Rusijos, kuris iki tol sudarė apie 10 % viso jos naftos importo. JAV prezidentas siūlė Europos valstybėms tai padaryti drauge, tačiau šioms tam buvo sunkiau pasiryžti, nes jų perkami iš Rusijos naftos kiekiai didesni (apie trečdalis visos importuojamos naftos). Visgi Jungtinė Karalystė irgi pareiškė, jog iki metų galo pamažu tos naftos atsisakys. Nafta sudaro 44 % viso Rusijos eksporto. Jungtinėse Valstijose smarkiai pakilo degalų kainos.

Rusijai draugiška Kinija visgi taiko sankcijas įrangai, kurioje naudojamos amerikietiškos technologijos. JAV pagrasino, jog antraip sugebės uždaryti ištisas nuo šių technologijų priklausomas Kinijos firmas. 2020 m. nuo tokių JAV sankcijų nukentėjo Huawei.

Nuo Rusijos atsiribojo apie 330 firmų, pradedant „Samsung“, „Volkswagen“ bei „Alphabet“ ir baigiant „McDonald's“ bei „Coca-Cola“. Bandydama išvengti gamybos smukimo bei darbų praradimo, Rusija pradėjo nacionalizuoti pasitraukiančioms firmoms priklausančias įmones. Tarptautinių finansų institutas (būstinė Vašingtone) įvertino, jog Rusijos ekonomikai gresia apie 15 % smukimas atgal į 1999 m. lygį. Sankcijos didele dalimi panaikino 30 metų trukusią Rusijos integraciją į Europą.

Nuo 2022 m. kovo 23 d. Rusijoje ėmė trūkti būtiniausių prekių, nuo cukraus ir grikių iki vaistų ir higieninių tamponų. Dėl to pirmiausia kaltos ne tiek sankcijos, kiek paniški pirkimai: trūko ir tų prekių, kurioms sankcijos netaikomos (vaistams) bei tų, kurių Rusijos teigimu ji sau pasigaminanti pakankamai. Saratove prie cukraus jau buvo stovima eilėse pusantros valandos.

2022 m. kovo 31 d. V. Putinas pareikalavo, jog „nedraugiškos šalys“ nuo kito mėnesio už dujas mokėtų Rusijos rubliais, atidarydamos rublines saskaitas Rusijos bankuose. Antraip dujų tiekimas bus sustabdytas. JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Japonija ir Kanada rubliais mokėti kategoriškai atsisakė. Mokėjimas rubliais pakeltų ekonominių sankcijų nusmukdytą rublio kursą. Pripažinusi, jog grėsmė likti visiškai be dujų bei naftos reali, Vokietija ėmėsi rengti planus šiai situacijai. Prioritetas bus teikiamas ligoninėms ir avarinėms tarnyboms, paskui gyvenamiesiems namams. Gamyba, vartojanti apie ketvirtį dujų, bus sustabdyta pirmoji. Bus ženklūs neigiami efektai ekonomikai, įskaitant prekių, paslaugų trūkumą bei nedarbą. Greitis Vokietijos automagistralėse bus apribotas iki 100 km/h. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasakė, jog Europai laikas sustabdyti bet kokią energetikos prekybą su Rusija.

2022 m. balandžio 2 d. Lietuva tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, visiškai atsisakiusia Rusijos naftos bei dujų importo. The New York Times pacitavo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžius: jei mes tai galime, gali ir likusi Europa.

2022 m. balandžio 8 d. ES šalys sutarė nebepirkti Rusijos anglies už kurią per metus buvo sumokama apie 4,4 milijardo eurų. Sutarta jog nauji kontraktai nebus sudaromi jau dabar, tačiau esantys bus palaipsniui nutraukti per 4 mėnesius. Sutarta taip pat jog ES uostuose nebebus priimami Rusijos vėliavą keliantys laivai, nors apie du trečdaliai Rusijos laivų plaukioja su kitos šalies vėliava (tokios kur mokesčiai mažesni). Šių sankcijų aptarimas truko ilgiau ir susitarti buvo sunkiau. Galimai jau buvo uždrausta viskas ką galima pakenčiamai sunkiai uždrausti, nors tuo metu Rusija už parduodamą naftą bei dujas vis dar kasdien gaudavo iš ES panašiai tiek pat, kiek buvo pagalbos pavidalu suteikta Ukrainai per visą invazijos laikotarpį – apie milijardą eurų.

Nepaisant visų apribojimų, Rusijos pajamos iš parduodamos naftos bei dujų pirmuosius du mėnesius nuo invazijos pradžios ne tik nesumažėjo, bet dargi beveik dvigubai išaugo ir sieke 62 milijardus eurų. Buvo parduota mažiau, tačiau pakilo kainos. Kova sankcijomis irgi pasirodė nelengva, tačiau vakarų valstybės atsisakyti jos nesiruošė.

Kitos reakcijos

Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija (Roskomnadzor) visoms Rusijos žiniasklaidos priemonėms leido naudoti tik oficialią Rusijos pateiktą informaciją, nušviečiant įvykius Ukrainoje. Masinėms informacijos priemonėms Rusijoje draudžiama vadinti šiuos įvykius „puolimu, invazija ar karo paskelbimu“.

2022 m. kovo 15 d., didėjant pasauliniam spaudimui, Rusija pareiškė, kad pradeda šalies išstojimo iš Europos Tarybos procedūrą. Dieną anksčiau Ukraina pareikalavo, kad Rusija nedelsiant būtų pašalinta iš Europos Tarybos, pareiškusi, kad ši šalis neturi teisės likti europinėje žmogaus teisių organizacijoje, kai įsiveržė į kaimyninę valstybę. 2022 m. kovo 16 d. Europos Taryba priėmė beprecedentį sprendimą ir pašalino Rusiją iš šios organizacijos.

Rusija paprašė pagalbos iš Kinijos: ginklų, maisto kareiviams ir įvairios ekonominės paramos, kuri palengvintų sankcijas. Kovo 18 d. įvyko ilgas telefoninis pokalbis tarp JAV ir Kinijos prezidentų. JAV prezidentas perspėjo, jog, jei Kinija suteiks Rusijai pagalbą kare prieš Ukrainą, jai pačiai bus taikomos rimtos sankcijos. Kinijos prezidentas pareiškė nepritariantis karui, ragino derėtis, pažadėjo, kad šalis siųs humanitarinę pagalbą.

2022 m. kovo 27 d. V. Zelenskis surengė ilgą interviu su Rusijos žurnalistais, kurį Rusija savo pusės žiniasklaidai paviešinti uždraudė. Šiuo interviu buvo siekiama paneigti oficialų Rusijos požiūrį, pagal kurį Ukrainos ginkluotos pajėgos apšaudo ir griauna savo pačių miestus. V. Zelenskio požiūriu, Rusija nevertina nė vienos pusės gyvybių, taip pat ir su savo pusės žuvusiaisiais tvarkosi taip kaip „su šunimis ir katėmis nesielgiama“. Buvo pasakyta, jog V. Putinas greičiausiai gavo visiškai klaidingą informaciją apie vyraujantį ukrainiečių požiūrį ir kaip, tikėtina, jie sutiks Rusijos armiją. Jo teigimu, čia ne vien karas, bet ir blogiau: įvyko visuotinis istorinis bei kultūrinis skilimas. V. Zelenskis kalbėjo rusų kalba, kuri yra jam gimtoji.

2022 m. balandžio 7 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 93 balsais prieš 24, 58 susilaikant, suspendavo Rusijos narystę Žmogaus Teisių Taryboje.

2022 m. gegužės 10 d. LR Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos parlamentas pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu.

Sportas ir menas

UEFA paskelbė perkelianti UEFA čempionų lygos finalą 2022 m. gegužės 28 d. iš Sankt Peterburgo į Paryžių.

Grėsmė iškilo ir Formulės 1 lenktynėms Sočyje, numatytoms 2022 m. rugsėjo 25 d. Po to, kai abejonę ten surengti lenktynes išreiškė pilotai Sebastian Vettel ir tuometinis čempionas Max Verstappen, Formulės 1 komandų vadovai išreiškė planus peržvelgti galimybes lenktynes rengti Rusijoje. Tą pačią dieną F1 pranešė, kad Sočio etapas atšaukiamas.

Europos transliuotojų sąjunga (EBU) paskelbė, kad Rusija šalinama iš 2022 m. Eurovizijos dainų konkurso. Tai įvyko ne iškart, anksčiau EBU neplanavo šalinti Rusijos iš konkurso, tačiau sulaukė šalių-dalyvių transliuotųjų spaudimo priimti tokį sprendimą.

2022 m. Pekino paralimpinių žaidynių išvakarėse, 2022 m. kovo 3 d., Tarptautinis paralimpinis komitetas pašalino Rusijos ir Baltarusijos sportininkus iš šių žaidynių.

2022 m. liepos 8 d. Aleksejus Gorinovas, Maskvos Krasnoselskio rajono tarybos deputatas ir diplomuotas teisininkas, buvo nuteistas kalėti septyneriems metas už prieš pasisakymą prieš siūlymą surengti vaikų šokio ir piešimo konkursą, nepaisant karo Ukrainoje. Teismo metu jis laikė plakatą „Ar jums dar reikia šito karo?“ Tai pirmas ilgametis teismo nuosprendis pagal griežtus naujus įstatymus.

Kosminių tyrimų programos

Iš pradžių NASA pranešė, kad šiuo metu vykstančios misijos Tarptautinėje kosminėje stotyje tęsis su planuotu Rusijos dalyvavimu. Visgi „Roscosmos“ pagrasino, jog Rusija gali atsisakyti periodiškai pakelti stotį aukštyn savo Progress laivais, nors prireikus stotį gali iškelti ir amerikietiškieji „Cygnus“. 2022 m. kovo 18 d. nauja rusų kosmonautų pamaina atvyko į stotį dėvėdama Ukrainos vėliavos spalvų (geltonos ir mėlynos) skrydžio kostiumus. Oficialiai kosmonautai tvirtino, jog spalvos „tik sutapimas“. Balandžio 2 d. Rusija pareiškė pasitraukianti iš Tarptautinės kosminės stoties projekto („nutraukianti kooperaciją“).

Sustabdyta taip pat 2022 m. ES planuota marsaeigio ExoMars misija (marsaeigis turėjo būti iškeltas į kosmosą rusiška raketa).

Biologiniai ginklai

2022 m. kovo 18 d. JTO buvo apsvarstytas Rusijos pareiškimas dėl Ukrainoje neva vykstančio JAV finansuojamo biologinio ginklo kūrimo ir gamybos. Ukrainos mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose mokslo tyrimų projektuose, kurių metu yra gavę ir tarptautinį finansavimą. Kai kurie medicinos tyrimai susiję su patogeniniais mikroorganizmais, apie kuriuos žinanti PSO paragino nedelsiant sunaikinti, kad per karo griovimus nepatektų į aplinką. Tačiau JAV prezidentas užtikrino, jog jokių jiems žinomų būtent ginklo kūrimo programų nėra, ir perspėjo, kad tokios kalbos gali reikšti, jog pati Rusija jau mąsto apie biologinio ginklo panaudojimą.

2022 m.

Vasario 28 d. Ukrainos ir Rusijos pusės pradėjo oficialias derybas dėl taikos sudarymo ir humanitarinių koridorių piliečiams sukūrimo. Iki kovo 8 d. įvyko 3 derybų etapai, tačiau jokių susitarimų priimta nebuvo.

Kovo 5 d. Izraelio premjeras Naftali Bennett atvyko į Maskvą ir 3 valandas kalbėjosi su V. Putinu, po to Vokietijoje tarėsi su šios šalies kancleriu Olaf Scholz. N. Bennett prieš tai kalbėjosi su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu ir gavo jo pritarimą dalyvauti derybose dėl sprendimų. Šie pokalbiai buvo derinami su Prancūzijos ir JAV pusėmis.

Kovo 7 d. Rusija iškėlė savas sąlygas karinių veiksmų nutraukimui – Ukrainos neutraliteto (pakeičiant jos konstituciją), Krymo pripažinimo Rusijai, bei Lunecko ir Donecko respublikų nepriklausomybės pripažinimo.

Kovo 10 d. Turkijoje įvyko dar viena derybų sesija. Tai buvo iki tol aukščiausio lygio pareigūnų susitikimas – jam vadovavo abiejų šalių užsienio reikalų ministrai. Iki to laiko abi pusės kiek sušvelnino savo pozicijas. V. Putinas nebesiekia keisti dar neseniai „fašistais ir narkomanais“ išvadintos ukrainiečių vyriausybės ir susitelkė ties Ukrainos neutraliteto ir okupuotų sričių nepriklausomybės pripažinimo reikalavimais. Tuo pat metu V. Zelenskis pasiūlė peržiūrėti Ukrainos konstitucijoje įtvirtintą siekį stoti į NATO, nes NATO, šiaip ar taip, Ukrainos artimiausiu metu neketina priimti. Ukrainos pusės atstovo D. Kulebos žodžiais, „durys jau šiek tiek prasivėrė“. Po šio derybų etapo jokių susitarimų nebuvo pasiekta.

Kovo 28 d. Ukrainos prezidentas pasiūlė naują derybų sesiją Turkijoje, siūlydamas „taiką nedelsiant“. Siūlomas neutralios, laisvos nuo branduolinių ginklų Ukrainos statusas, kuris turi būti „patvirtintas referendumu ir papildomai garantuotas trečiųjų šalių“. Jis taip pat pabrėžė jog nebus deramasi dėl teritorijų atidavimo, nusiginklavimo ir „denacifikacijos“ ir kad dabar jis susitelks ties naujų ekonominių sankcijų Rusijai siekimu.

Kovo 29 d. derybos buvo gana sėkmingos: Rusija sutiko susilpninti atakas šiaurės Ukrainoje, buvo parengtas taikos sutarties juodraštis, rimtai aptartas galimas V. Putino ir V. Zelenskio tiesioginis susitikimas, apsvarstytos galimos tarptautinės Ukrainos saugumo garantijos. Ukraina pasiūlė 15 metų derybinį laikotarpį dėl Krymo statuso ir atidėjo pokalbius dėl kitų ginčytinų sričių sekančiai derybų sesijai. Derybos truko tik vieną dieną, nors buvo planuojama prireikus tęsti ir ilgiau. Tačiau vėliau pradėtą rengti taikos sutarties projektą Rusijos atstovai įvertino kaip „Ukrainos reikalavimus išdėstytus raštu“.

Balandžio 11 d. Maskvoje su V. Putinu susitiko Austrijos premjeras Karl Nehammer. Pasak jo, šis pokalbis buvo „labai tiesus, atviras ir sunkus“ ir nuteikė pesimistiškai dėl galimybės karą baigti taikiai.

Balandžio 26 d. Maskvoje lankėsi JT Generalinis Sekretorius Antonijas Guterešas. Po šio vizito jis skeptiškai vertino galimybes karą baigti artimiausioje ateityje.

Gegužės 22 d. Ukrainiečiai pareiškė nebesiderėsiantys paliaubų, kol Rusija nepasitrauks iš visų okupuotų Ukrainos teritorijų. Šią poziciją stipriai parėmė tuo metu Kijeve lankęsis Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. Manyta, jog Rusija panaudotų paliaubas pasiruošti, po keleto metų vėl pultų ir būtų dar sunkiau įveikiama.

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Pagrindinis straipsnis – Rusijos invazijos į Ukrainą metu padaryti kariniai nusikaltimai.

Tarp Rusijos pajėgų įvykdytų karo nusikaltimų – karinės agresijos pradėjimas, gyvenamųjų kvartalų, civilių slėptuvių ir ligoninių apšaudymas, humanitarinių koridorių civiliams gyventojams nesuteikimas, Ukrainos piliečių grobimas ir vežimas į Rusiją.

Už invazijos metu padarytus karo nusikaltimus V. Putiną siekiama teisti Tarptautiname Baudžiamajame Teisme.

Pagrindinis straipsnis – Ukrainos pabėgėlių krizė.

Nuo karo pradžios iš Ukrainos pasitraukė apie 3,8 mln. karo pabėgėlių. Didžioji dauguma jų persikėlė į Lenkiją. Žemiau pateikiamos šalys, kuriose apsigyveno gausiausias Ukrainos karo pabėgėlių skaičius:

Daugiau nei 10 000 pabėgėlių iš Ukrainos yra Suomijoje, Kroatijoje ir Danijoje. Sienas pabėgėliams iš Ukrainos taip pat atvėrė Filipinai, Japonija, kitos valstybės.

Maždaug nuo 2022 m. balandžio 5 d. dalis pabėgėlių pradėjo grįžti atgal į Ukrainą. Tuo laiku iš Ukrainos per dieną išvažiuodavo apie 18 000 pabėgėlių ir tuo pat metu apie 9 000 įvažiuodavo priešinga kryptimi atgal. Dauguma mėgino grįžti į netoli Lenkijos esančius miestus kur karo veiksmai neintensyvūs. Jie teigia supratę, jog karas greičiausiai truks ilgai ir nutarę geriau jau taikstytis su jo pavojais, nei praleisti daugelį metų valstybėse, kuriose nežinant vietinės kalbos sunku pritapti. Pabėgėliams nėra paprasta rasti geresnį būstą, kvalifikuotą darbą pagal specialybę ir pan.