Viktoras Masevičius

Viktoras Masevičius (1954 m.

Viktoras Masevičius
Gimė 1954 m. kovo 11 d.
Vilnius
Mirė 2022 m. gruodžio 13 d. (68 metai)
Palaidotas (-a) Kairėnų kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Aldona
Vaikai Viktoras, Antanas
Veikla choro dirigentas ir pedagogas
Organizacijos Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija, Vytauto Didžiojo universitetas
Pareigos profesorius
Alma mater 1977 m. Lietuvos valstybinė konservatorija

kovo 11 d. Vilniuje2022 m. gruodžio 13 d.) – Lietuvos choro dirigentas ir pedagogas.

Biografija

19611972 m. mokėsi choro dirigavimo Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje (dėst. J. Svirskienė). Mokyklą baigęs su pagyrimu, 19721977 m. tęsė choro dirigavimo studijas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst. J. Aleksos, doc. J. Motiekaičio ir prof. A. Jozėno klasės). Konservatoriją baigęs su pagyrimu, buvo paskirtas šios mokslo įstaigos Choro dirigavimo katedros asistentu, vėliau dėstytojas, vyr. dėstytojas, nuo 1990 m. docentas. 19771980 m. neakivaizdiniu būdu studijavo choro dirigavimą Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos asistentūroje pas prof. K. Pticą.

19721973 m. buvo Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto studentų mišriojo choro, 19781979 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos kamerinio vyrų choro ir 19791989 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos kamerinio mišriojo choro „Vilnius“ chormeisteris. 19791981 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos merginų choro studijos vadovas, 19821989 m. konservatorijos neakivaizdinio skyriaus choro studijos vadovas (iki 1987 m. kartu su doc. A. Lopu, o vėliau talkino K. Barisas), 19851989 m. Choro dirigavimo katedros neakivaizdinio skyriaus vedėjas. Neakivaizdininkų mišrusis choras parengė nemaža ir stambių kūrinių: J. Naujalio mišias „Švenčiausių Kristaus Žaizdų garbei“, Č. Sasnausko „Requiem“, S. Šimkaus kantatas „Atsisveikinimas su tėvyne“ ir „Gyvuok, Tėvyne“, V. Budrevičiaus kantatą „Plieno dalgeliai“ ir oratoriją „Amžina begalybė“, G. F. Händelio oratorijų „Samsonas“ ir „Judas Makabėjus“ fragmentus ir kt.

Nuo 1998 m. rudens buvo pedagogas ir Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos moksleivių mišriojo choro vadovas.

Nuo 1982 m. buvo Kauno politechnikos instituto (technologijos universiteto) darbuotojų ir studentų mišriojo choro „Absolventas“ meno vadovas ir dirigentas. Kolektyvą parengė 1985 m. respublikinei dainų šventei, 1990 m. Lietuvos tautinei dainų šventei, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėms Kaune ir Vilniuje. 1983 ir 1986 m. liaudies dainų festivaliuose Panevėžyje laimėjo pirmąsias vietas, 1985 m. respublikinės dainų šventės konkurso laureatas. Choras paruošė per 100 įvairių epochų ir stilių kūrinių ir surengė apie 240 koncertų. Su pasisekimu koncertavo Vokietijoje, Rusijoje, Estijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Karaliaučiuje ir kitur. 1998 m. vasario 21 d. „Absolvento" choras surengė koncertą, skirtą 30-mečiui pažymėti.

1988 m. rudenį V. Masevičius Kaune suorganizavo merginų kamerinį (36 dalyvių) chorą „Kaunas", kuris pasiekė ryškių meninių laimėjimų. Jau 1989 m. VIII Stasio Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje jis pelnė pirmąją vietą, 1990 m. XIV B. Bartoko šiuolaikinės muzikos konkurse Debrecene (Vengrija) laimėjo antrąją vietą. Tokią pat vietą merginos pelnė ir 1992 m. tarptautiniame chorų konkurse Italijoje (Arecas). 1993 m. merginų chorą priglaudė Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Į kolektyvą įsiliejus studentėms ir magistrantėms, jis tapo universiteto kameriniu merginų choru. 1994 m. merginos dalyvavo tarptautiniame universitetinės muzikos festivalyje (FIMU) Belforte (Prancūzija), G. Palestrinos muzikos festivalyje Fano (Italija), 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėse Kaune ir Vilniuje – gerai pasirodė chorų konkurse. 1995 m. X tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje šis choras laimėjo pirmąją vietą, 1996 m. tarptautiniame chorų konkurse Arece (Arezzo, Italija) – dvi trečiąsias vietas ir specialų diplomą, išleido kompaktinį diską. Merginos išmoko apie 250 įvairių epochų ir stilių kūrinių ir surengė per 300 koncertų Lietuvoje bei užsienyje: Airijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Kuboje, Lenkijoje, Austrijoje, Slovėnijoje ir kitur. 19961997 m. surengė koncertų ciklą, skirtą Kauno universiteto 75-mečio garbei.

Chorui dažnai talkino Kauno kamerinis orkestras. 1997 m. lapkričio 22 d. Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje choras atliko J. Tamulionio monumentalų kūrinį „Missa op. 222". 1998 m. II Pasaulio dainų šventės chorų konkurse Vilniuje V. Masevičiaus diriguojamas merginų kolektyvas savo kategorijoje laimėjo antrąją vietą, o antrajame ture rungėsi dėl Grand Prix.

V. Masevičius nuo 1983 m. buvo Kauno miesto dainų švenčių dirigentas, 1985 m. Trakų rajono dainų šventės dirigentas, 1995 m. Baltijos studentų dainų šventės „Gaudeamus-XII“ Tartu dirigentas, 1995 ir 1997 m. moterų chorų festivalių „Aš atdarysiu dainų skrynelę“ Kretingoje dirigentas, 1994 m. Pasaulio ateitininkų kongreso Vilniuje iškilmių dirigentas, 1997 m. III tarptautinio jaunimo festivalio „Marija, skaisčiausia Marija" Šiauliuose dirigentas, 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje dirigentas. Buvo Kauno miesto aukštųjų mokyklų studentų chorų koordinatorius, Lietuvos muzikos akademijos Choro dirigavimo katedros metodinės komisijos narys ir valstybinių egzaminų komisijų narys, 1997 m. Šiaulių pedagoginio instituto Muzikos katedros baigiamųjų egzaminų komisijos pirmininkas. Spaudoje paskelbė straipsnių ir koncertų recenzijų, parašė mokslo tiriamųjų darbų. 1990 m. jam buvo suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.

Tags:

19542022Gruodžio 13Kovo 11Vilnius

🔥 Trending searches on Wiki Lietuvių:

Triskiautė žibuoklėKompiuterisArūnas StorpirštisČekijaOleg ŠurajevSveikasis skaičiusRomos imperijaEuropos SąjungaNilasIspanijos autonominiai regionaiPriedėlisDieviškoji komedijaLitosferaŽIVAlanas ChošnauLietuvos komunistų partijaSrovės stiprisCOVID-19 pandemijaDarnaus vystymosi tikslaiLotynų kalbaLietuvos ginkluotosios pajėgosAlfa (raidė)Šatrijos RaganaŽinduoliaiInkstasJungtinės Karalystės geografijaElektros lemputėAritmetinė progresijaDžomolungmaGrenlandijaPriešingasis skaičiusŽemaitijaMaironisBahreinasDanijaŠiaurės KorėjaBangos ilgisDidžioji Prancūzijos revoliucijaFosforasŽmogusHaiku (operacinė sistema)VėžiagyviaiKosinusų teoremaJonas (dalelė)DubajusPetras IDiskriminantasNeuronasVytautas LandsbergisAusisNorvegijaPirmasis pasaulinis karasLietuvos rytasRombasGiedrimas JeglinskasBiržaiLietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)Vilniaus televizijos bokštasSaulės spinduliuotėŽemynasRūgštisAleksandras ŠpilevojusUpinis bebrasDisleksijaBoružėsKonektikutasDidžioji savaitėDoriano Grėjaus portretasMikalojus KopernikasLytiniai santykiaiRamusis vandenynasRenesansasŠveicarijaMatavimo vienetasVarliagyviai🡆 More