Verslas apibrėžiamas kaip veikla, teikianti ir aprūpinanti pirkėjus prekėmis ir paslaugomis.
Verslai yra paplitę kapitalistinėje ekonomikoje, kur dauguma iš jų yra privatūs ir tiekia prekes bei paslaugas pirkėjams mainais į kitas prekes, paslaugas ar pinigus. Įmonės taip pat gali būti socialinės ne pelno siekiančios ar valstybinės viešosios įmonės siekiančios konkrečių socialinių ir ekonominių tikslų. Verslas priklausantis keliems asmenims gali būti įregistruotas kaip juridinis asmuo arba bendrai suburta bendrovė. Šalys turi skirtingus įstatymus, kur gali būti aprašomos skirtingos teisės skirtingiems verslo objektams.
Verslas gali apimti tam tikrą organizaciją arba vieną konkretų rinkos sektorių, pvz.,: muzikos, filmų produkcijos verslas“. Sudėtinės formos, tokios kaip agroverslas, parodo platesnę žodžio reikšmę, kuri apima visą prekių ir paslaugų tiekėjų atliekamą veiklą. Tikslas yra toks, kad pardavimai viršytų išlaidas ir būtų gaunamas pelnas.
Įmonių nuosavybės formos varijuoją pagal jurisdikcijas, bet egzistuoja keletas nusistovėjusių pagrindinių formų:
Veiksminga ir efektyvi verslo operacijų priežiūra, vadinama valdymu. Pagrindinės valdymo šakos yra finansų valdymas, žmogiškųjų išteklių valdymas, strateginis valdymas, operacijų valdymas, paslaugų valdymas ir informacinių technologijų valdymas.
Savininkai gali administruoti savo verslą patys arba samdyti vadybininkus, kurie tai darys už juos. Nesvarbu ar jie yra savininkai ar darbuotojai, vadybininkai administruoja tris pagrindinius verslo vertės komponentus: finansinius išteklius, kapitalą ir materialus resursus bei žmogiškuosius išteklius. Šie ištekliai yra administruojami mažiausiai penkiuose funkcinėse srityse: teisinės sutartys, gamybos ar paslaugų pateikimas, rinkodara, apskaita ir finansavimas, žmogiškieji ištekliai.
Per pastaruosius dešimtmečius įvairios valstybės dalį savo turto bei įmones pertvarkė į verslo įmones. Pavyzdžiui, 2003 metais Kinijos Liaudies Respublika permoduliavo 80% valstybei priklausančias įmones į bendrovės tipo valdymo sistemą. Taip daugelis valstybinių įmonių tapo akcinės bendrovės, kurių dalis akcijų buvo prieinamos viešojoje akcijų rinkoje.
Verslo proceso vadyba yra holistinis vadybos požiūris, jog visas verslas susideda iš procesų visumos. Pagrindinis dėmesys kreipiamas į tai, kad visos organizacijos sritys orientuotųsi į klientų norus bei poreikius ir taip būtų skatinamas verslo efektyvumas ir našumas, kartu siekiant inovacijų, lankstumo bei modernizavimo. Stengiamasi nuolat tobulinti šiuos verslo procesus, todėl tai galima apibrėžti kaip „procesų optimizavimo procesu“. Manoma, jog šis požiūris paverčia įmones efektyvesnėmis, našesnėmis bei galinčiomis lengviau keistis negu tradicinis hierarchinio valdymo požiūris.
Dauguma legalių jusrisdikcijų apibrėžia galimas nuosavybės formas įmonėms, taip sukuriant komercinę teisę kiekvienam tipui.
Pagrindiniai faktoriai turintys įtakos verslo organizavimui:
Daugelis komercinių veiklų valdomos per atskirus subjektus kaip bendrovės ar ūkinės bendrijos. Teisinės jurisdikcijos leidžia asmenims organizuoti tokius subjektus užpildant reikalingus dokumentus su atitinkamomis valstybinėmis institucijomis ir sutinkant su kitomis reikalingomis prievolėmis. Akcininkų, partnerių ar narių santykius bei teises dalinai reguliuoja konstituciniai dokumentai ir dalinai jurisdikcijos teisė, kuri priklauso nuo subjekto sukūrimo vietos. Trumpai tariant, įmonės akcininkai, partneriai ar nariai ribotos nuosavybės įmonėse yra apsaugoti nuo asmeninės atsakomybės skoloms bei kitiems įsipareigojimams, kurie priklauso sukurtam atskiram teisiniam subjektui (juridiniam asmeniui). Taip yra apsaugoma savininkų asmeninė nuosavybė nuo verslo nesėkmės, išskyrus atvejus, kai yra tyčinis aplaidumas ar neteisėti veiksmai.
Jei du ar daugiau individų turi verslą kartu, bet neįteisino į labiau specializuotą įmonės formą, jie laikomi tikrąja ūkine bendrija. Partnerystė sąlygos dalinai valdomos partnerystės susitarimo (jei toks buvo pasirašytas), ir dalinai įstatymais jurisdikcijos, kurioje bendrija randasi. Jei nėra jokių partnerystės dokumentų ir susitarimo, partnerių santykiai bus prižiūrimi įstatymų jurisdikcijos, kurioje yra partnerystė. Vienas asmuo gali užsiimti individualia veikla arba sukurti individualią įmonę (juridinis statusas). Keli apsvarstytini svarbūs faktoriai renkantis kaip valdyti verslą:
Komercinius santykius reguliuoja per ilgą laiką evoliucionavusių, detalių ir nusistovėjusių taisyklių rinkinys. Teisės ir teismų atsiradimą sąlygojo prekyba, komercija bei poreikis spręsti kilusius nesutarimus. Pavyzdžiui, Hamurabio teisyne, kuris parašytas 1772 m. pr. m. e., yra nuostatos susijusios su transportavimo kainomis bei pirklių ir tarpininkų santykiais. Žodis ,‚korporacija“ kilęs nuo lotyniško žodžio corpus, reiškiančio kūną. Maurjų imperijoje, geležies amžiaus Indijoje, verslo subjektams priskirtos atitinkamos juridinės teisės.
Daugelyje šalių visus įstatymus, kurie turi įtakos verslui, sunku sudėti į vieną šaltinį. Įstatymai gali valdyti darbuotojų ir darbdavių santykius, darbuotojų apsaugą ir saugumą, diskriminaciją prieš amžių, neįgalumą, rasę ir kai kur seksualinę orientaciją, minimalų atlyginimą, sąjungas, darbuotojų atlyginimą, darbo valandas bei atostogas.
Kai kurioms specializuotoms verslo rūšims gali reikti licenzijos dėl įstatymų valdančių patekimą į tam tikras prekybas, okupacijas ar profesijas, reikalaujančias specialaus išsilavinimo, arba didinti pajamas vietos valdžiai. Specialių licenzijų reikalauja šios profesijos: teisė, medicina, lėktuvų pilotai, alkoholio prekeiviai, radijo transliuotojai, padėvėtų automobilių pardavėjai. Lokalioms jurisdikcijoms taip pat gali reikti specialių licenzijų ir mokesčių, kad galėtų valdyti verslą.
Kai kuriems verslams taikomi specialūs reglamentai, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros tiekėjams. Aplinkosaugos nuostatai yra sudėtingi ir gali turėti įtakos daugeliui komercinių veiklų.
Kai verslui reikia gauti pinigų (vadinamam kapitalu), jie gali pasiūlyti pirkti vertybinius popierius. Kapitalas gali būti renkamas privačiomis priemonėmis, pirminiu viešu siūlymu akcijų biržoje ar kitomis priemonėmis.
Didžiosios akcijų biržos – Šanchajaus akcijų birža (Kinija), Singapūro akcijų birža, Honkongo akcijų birža, Niujorko akcijų birža ir NASDAQ (JAV), Londono akcijų birža (Jungtinė Karalystė), Tokijo akcijų birža (Japonija), Meksikos akcijų birža, Bombėjaus akcijų birža (Indija). Daugelis šalių su kapitalo prekyba turi bent vieną biržą.
Įmonės, kurios tapo viešomis, laikosi nuostatų apimančių jų vidinį valdymą, pavyzdžiui, kaip nustatomi vykdomojo valdininko atlyginimas, kada ir kokiomis sąlygomis informacija atskleidžiama akcininkams ir visuomenei. Jungtinėse Amerikos Valstijose šios nuostatos sudaromos ir verčiamos vykdyti JAV vertybinių popierių ir biržos komisijos. Kitos vakarų šalys turi panašius valdžios organus, pavyzdžiui, Kinijoje yra Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisija.
Didėjant įstatymų kiekiui ir jų sudėtingumui įmonių teisė buvo priversta specializuotis. Dėl to kai kuriems įmonių sandėriams prireikia teisininkų komandos. Komercinė teisė apima bendrąją komercinę teisę, įdarbinimo ir darbo teisę, vertybinių popierių teisę, susijungimų ir įsigijimų, mokesčių teisę, darbuotojų išmokų planus, maisto ir vaistų reguliavimą, intelektinės nuosavybės teisę, telekomunikacijų teisę, finansus.
Kiti kapitalo gavimo šaltiniai: lėšų rinkimas internete, rizikos kapitalas, banko paskolos ir skoliniai įsipareigojimai.
Įmonės kartais turi svarbios intelektinės nuosavybės, kurią reikia saugoti nuo konkurentų. Tai atliekama patentais, autorinėmis teisėmis, prekės ženklais ar verslo paslapčių išsaugojimu. Daugelis įmonių turi pavadinimus, prekinius ženklus ar panašius ženklinimo būdus. JAV patentus ir autorines teises prižiūri federaliniai įstatymai, tuo tarpu prekybos paslaptis ir prekės ženklinimą saugo valstijos įstatymai. Dėl ypatingos intelektinės nuosavybės prigimties, verslui reikalinga apsauga visose srityse, kuriose yra konkurentų. Daugelis šalių pasirašiusios tarptautines sutartis susijusias su intelektine nuosavybe ir įmonės, registruotos šiose šalyse, privalo laikytis valstybinių įstatymų saistomų su šiomis sutartimis. Įmonės gali reikalauti darbuotojų pasirašyti verslo paslapčių saugojimo punktus, kurie ribotų darbuotojų bendravimą su akcininkais ir konkurentais.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Verslas, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.