Umaras Ibn Al-Chatabas

Umaras ibn al-Chatabas (arab. عمر بن الخطاب)
Gimė	apie 583 m. Meka, Hidžazas, Arabija
Mirė	644 m. lapkričio mėn. (~61 metai) Medina, Hidžazas, Rašiduno kalifatas
Palaidotas (-a)	Pranašo mečetė, Medina
Tėvai	Al-Chatabas ibn Nufailas (tėvas) Hantama bint Hišam (motina)
Sutuoktinis (-ė)	7 žmonos Zainab bint Mazun Um Kultum bint Džarval Kuraiba bint Abi Umaja Džamila bint Tabit Atiga bint Zaid Um Hakim bint al-Harit ibn Hišam Um Kultum bint Ali
Vaikai	priskaičiuojama 15 vaikų, iš kurių žymiausi Hafsa Abd Alahas Ubaid Alahas Asimas Zaidas
Religija	Islamas
Žinomas (-a) už	žymų kalifato išplėtimą
Vikiteka	Umaras ibn al-Chatabas
Parašas

apie 583–584 m. – m. 644 m.) – antrasis Rašidūno kalifas, valdęs nuo 634 m. rugpjūčio iki jo nužudymo 644 m. Umaras buvo vienas iš artimiausių musulmonų pranašo Mahometo bendražygių ir uošvis. Jis taip pat buvo patyręs musulmonų teisininkas, žinotas dėl savo pamaldumo ir teisingumo, dėl ko buvo pelnęs epitetą al-Farūkas („tas, kuris skiria (gerą nuo blogo)“).

Umaras iš pradžių priešinosi Mahometui, tolimam jo giminaičiui, iš Kuraišo genties, o vėliau ir žentui. Tačiau 616 m. priėmė islam ir tapo pirmuoju musulmonu, atvirai besimeldžiančiu Kaaboje. Umaras dalyvavo beveik visuose mūšiuose ir ekspedicijose, kuriems vadovavo Mahometas, o už nuosprendžių vykdymus Mahometas jam suteikė al-Farūko titulą. Po Mahometo mirties 632 m. birželį Umaras prisiekė ištikimybę Abu Bakrui, pirmajam kalifui ir ėjo artimiausio patarėjo pareigas iki 634 m. rugpjūčio mėn., kai mirštantis Abu Bakras paskyrė Umarą savo įpėdiniu.

Valdant Umarui, kalifatas plėtėsi beprecedenčiu greičiu, buvo kuriami įgulos miestai. Užkariautos Sasanidų imperija ir daugiau nei du trečdaliai Bizantijos imperijos. Persija užkariauta per mažiau nei dvejus metus (642–644 m.). Pagal žydų tradiciją Umaras leido Jeruzalėje garbinti savo Dievą. Umarą 644 m. nužudė persų vergas Abu Lulua Firuzas.

Istorikų vertinamas kaip vienas galingiausių ir įtakingiausių musulmonų kalifų istorijoje. Sunitų islamo tradicijoje jis gerbiamas kaip didis ir teisingas valdovas bei islamo dorybių pavyzdys, o kai kurie hadisai jį įvardina kaip antrą pagal svartbą sahabą po Abu Bakro. Dvylikos imamų šiitų tradicijoje vertinamas neigiamai.

• Hourani, Albert (1991). A History of the Arab Peoples. Faber and Faber.

Šis straipsnis apie islamą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.