Tėvavardis

Šios vardo formos gali siekti ir gilesnius giminystės su protėviais ryšius. Mokslinėje literatūroje tėvavardžiui apibrėžti naudojama patronimo sąvoka. Giminystės ryšys gali būti siejamas ir su asmens motinos bei jos protėvių iš motinos pusės vardais. Nors tėvavardžiai dar plačiai naudojami daugelyje pasaulio tautų, tačiau juos keičia šeimų vardai, t. y. pavardės.

Lietuvoje naudojama tradicinė dvinarė sistema – vardas ir pavardė, nors sovietmečiu į pasus ir kitus dokumentus ir buvo dirbtinai įrašomas tėvo vardas, buvo skatinama jį naudoti. Rytų slavų kraštuose ir Bulgarijoje išlaiko tradicijas trinarė sistema – vardas, tėvavardis ir pavardė. Kai kuriose tautose tėvavardis neatsiejamas nuo tradicijos suteikti kelis vardus, taip pat turėti net kelias pavardes.

Tėvavardžiai paprastai „išduoda“ jų atsiradimą šeimos varde, t. y. pavardėje. Daugelis keltų, anglų, skandinavų, iberų, slavų, dalis baltų pavardžių kilę iš tėvavardžių, pvz., Vilson – Viljamo sūnus, Fernandez – Fernando sūnus, Karlson – Karlo sūnus, Ivanov – Ivano sūnus. Kitose tautose prigijo tėvo paskutinio vardo suteikimas vaikams bei sutuoktinei. Tokiose šalyse, kaip Islandija, naudojama dvinarė sistema – vardas ir tėvavardis, o pavardes gali turėti tik užsieniečiai.

• Lietuvių vardų kilmės žodynas Archyvuota kopija 2011-06-18 iš Wayback Machine projekto.
• Tėvavardžiai tarybiniuose gimimo liudijimuose
• TSRS pasų sistema, 1974 m. (rusų k.)