Socialiniai Mokslai

Nagrinėjama socialinių sistemų struktūra ir funkcijos, taip pat šių sistemų sąveika su atskirais individais.

Socialinių mokslų sąvoka atsirado siekiant juos atriboti nuo gamtos mokslų, nors kai kurios socialinių mokslų šakos naudoja ir pozityvistinius bei empirinius gamtos mokslų metodus. Esminis skirtumas tarp gamtos ir socialinių mokslų yra tame, kad gamtos mokslo objektai nėra veikiami gamtos mokslų išvadų ir prognozių. Tuo tarpu socialinių mokslų subjektai gali atsižvelgti į socialinių mokslų prognozes (pvz., rinkimų prognozės) ir į jas atsižvelgti („savaime išsipildančios pranašystės“).

Socialiniai mokslai glaudžiai susiję su humanitariniais mokslais. Nuo humanitarinių mokslų socialiniai skiriasi tuo, kad pabrėžia mokslinius metodus ir kitus griežtus žinių rinkimo standartus, be to daugelis jų plačiai naudoja kokybinius metodus. Be to, humanitariniai mokslai orientuojasi į praeitį, o socialiniai į dabartį.

Socialiniams mokslams priskiriama:

• psichologija – tiria žmogaus elgesį ir sąmonę;
• sociologija – tiria visuomenę ir žmonių santykius joje;
• socialinė antropologija – tiria socialinio elgesio apraiškas bei socialinę struktūrą;
• politologija – tiria grupių ir valstybių valdymą;
• ekonomika – tiria gamybą ir turto paskirstymą visuomenėje;
• teisė – tiria teisės sistemos ypatumus;
• vadyba – tiria organizacijos valdymą ir kontrolę;
• komunikacijų mokslas – tiria socialinę komunikaciją (pranešimų srautus visuomenėje).