Skėriai

Skėriai (Acrididae) – tiesiasparnių (Orthoptera) būrio vabzdžių šeima, kuri yra pati gausiausia iš Trumpaūsių tiesiasparnių pobūrio.

Acrididae
Skėrys keleivis
Skėrys keleivis (Locusta migratoria)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Skėriai Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Skėriai Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
(Skėriai Insecta)
Poklasis: Sparnuotieji
(Skėriai Pterygota)
Būrys: Tiesiasparniai
(Skėriai Orthoptera)
Pobūris: Trumpaūsiai tiesiasparniai
(Skėriai Caelifera)
Antšeimis: Skėriniai
(Skėriai Acridoidea)
Šeima: Skėriai
(Skėriai Acrididae)

Nuo žiogų skiriasi savo trumpomis antenomis. Taip pat skėrių patelės neturi ilgos matomos kiaušdėtės.

Visi skėriai yra augalėdžiai, tačiau kartais skėrių spiečiuose pasitaiko ir kanibalizmo atvejų.

Daugelyje Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos šalių skėriai naudojami maistui.

Skėrių spiečiai

Skėriai 
Skėrių antplūdis 1912 metais Filipinuose

Šiltesniuose kraštuose kai kurios skėrių rūšys (dykuminis skėrys (Schistocerca gregaria), Schistocerca Americana, Chortoicetes terminifera, Nomadracis septemfasciata ir kt.), esant tinkamoms sąlygoms (paprastai po lietingų sezonų), ima sparčiai daugintis ir susiburia į ištisus spiečius. Tokiuose spiečiuose keičiasi skėrių išvaizda – suaugėliai turi ilgesnius sparnus. Spiečiai būna tokie dideli, kad skrisdami milijonai vabzdžių užtemdo saulę, o ant žemės nugula tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą.

Kaip į didžiausius spiečius susiburiantis, į Gineso rekordų knygą įrašytas XX a pradžioje paslaptingai išnykęs skėrys Melanoplus spretus. 1874 m. Nebraskoje užfiksuotas šios rūšies spiečius, užimantis 513 000 km² plotą (beveik 8 kartus didesnį nei Lietuva). Jį sudarė ne mažiau kaip 12,5 trilijono individų, kurie visi bendrai svėrė apie 27,5 milijono tonų. Tačiau, sprendžiant iš milijonų ledynuose įšalusių skėrių, manoma, kad būta ir daug didesnių šio skėrio spiečių. Garsiausias ledynas su įšalusiais skėriais – „Žiogo Ledynas“ (angl. „Grasshopper Glacier“) Montanoje, JAV. Ten sušalęs toks milžiniškas skėrių kiekis, kad neįmanoma atsilaužti ledyno gabalo, kuriame nebūtų sušalusio skėrio.


Migruodami milijoniniai skėrių spiečiai savo kelyje suryja visą augaliją, kuri pasitaiko jų kelyje. Neretai skėriai sugraužia net šiaudinius stogus. Tokie skėrių antplūdžiai pridaro milžiniškos žalos žmonių pasėliams, sukelia badą milijonams žmonių. Ne veltui senovėje juos vadindavo „Dievo rykšte“, skėrių antplūdžius gretino su tokiom nelaimėm kaip maras ir karas.

Šiais laikais su skėrių antplūdžiais kovojama stebint kritulių kiekį (kadangi po liūčių susidaro labai palankios sąlygos skėriams daugintis: smėlyje neišdžiūsta skėrių kiaušiniai, sužaliuoja žolė) ir naudojant insekticidus. Tačiau skėrių spiečiai vis dar padaro milijardinius nuostolius, pavyzdžiui, 2004 metais dykuminio skėrio (Schistocerca gregaria) antplūdis Afrikoje apėmė 20 valstybių ir atnešė 2,5 milijardo dolerių nuostolių, o išlaidos kovai su šiuo antplūdžiu viršijo 400 milijonų dolerių.

Lietuvoje tokių, į spiečius besitelkiančių, skėrių negyvena. Tik retkarčiais iš pietų atskrenda skėrys keleivis (Locusta migratoria L.).

Šnekamojoje kalboje žodis „skėrys“ dažniausiai ir reiškia būtent į spiečius besiburiančius skėrius.

Tarkšliai

Dalis skėrių iš tikrųjų skėrių (Oedipodinae) pošeimio skrisdami garsiai tarška. Manoma, kad šį garsą jie išgauna, skrydžio metu užpakalinėmis kojomis paliesdami kietas užpakalinių sparnų gyslas. Dėl šio skleidžiamo garso ir kilo jų pavadinimas „Tarkšliai“. Tarkšliai aptinkami sausose smėlingose ar akmenuotose buveinėse.
Lietuvoje aptiktos 4 tarkšlių rūšys: raudonsparnis tarkšlys, mėlynsparnis tarkšlys, margasis tarkšlys ir kopinis tarkšlys.

Skėriukai

    Plačiau: Giedantieji skėriai
Skėriai 
Ant piršto tupintis rusvasis ėrikutis (Ericisimus Raulymasimus)

Lietuvoje dažniausiai aptinkami skėrių atstovai yra iš giedančiųjų skėrių (Gomphocerinae) pošeimio – tai pievose ir pelkėse sutinkami šokinėjantys ir čirškiantys skėriukai, liaudyje dažnai vadinami tiesiog „žiogais“. Tačiau nuo žiogų juos lengva atskirti pagal trumpas antenas. Be to, skėriukai dažniausiai būna daug mažesni už žiogus.

Taip pat skaitykite

Skėriai Lietuvoje

Lietuvoje aptiktos 25 skėrių rūšys:

Pošeimis: Besparniai skėriai (Catantopinae)
Gentis: Podisma
Skėriai  Besparnis skėriukas Podisma pedestris Linnaeus, 1764 Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Pošeimis: Giedantieji skėriai (Gomphocerinae)
Gentis: Gomphocerippus
Rudasis ietinukas Gomphocerippus rufus Linnaeus, 1758
Gentis: Myrmeleotettix
Skėriai  Margasis ietinukas Myrmeleotettix maculatus Thunberg, 1815
Gentis: Omocestus
Raudonpilvis skėriukas Omocestus haemorrhoidalis Charpentier, 1825
Skėriai  Margapilvis skėriukas Omocestus rufipes Zetterstedt, 1821
Skėriai  Žaliasis skėriukas Omocestus viridulus Linnaeus, 1758
Gentis: Stenobothrus
Skėriai  Didžiagalvis skėriukas Stenobothrus lineatus Panzer, 1796
Sauspievinis skėriukas Stenobothrus stigmaticus Rambur, 1839
Gentis: Chorthippus
Skėriai  Baltajuostis skėriukas Chorthippus albomarginatus De Geer, 1773
Skėriai  Dirvoninis skėriukas Chorthippus apricarius Linnaeus, 1758
Skėriai  Paprastasis skėriukas Chorthippus biguttulus Linnaeus, 1758
Skėriai  Rusvasis skėriukas Chorthippus brunneus Thunberg, 1815
Skėriai  Vėlyvasis skėriukas Chorthippus mollis Charpentier, 1825
Skėriai  Ganyklinis skėriukas Chorthippus dorsatus Zetterstedt, 1821
Skėriai  Pelkinis skėriukas Chorthippus montanus Charpentier, 1825
Skėriai  Pievinis skėriukas Chorthippus parallelus Zetterstedt, 1821
Raudonkojis skėriukas Chorthippus pullus Philippi, 1830
Skėriai  Neporinis skėriukas Chrysochraon dispar Germar, 1834
Gentis: Euthystira
Skėriai  Trumpasparnis skėriukas Euthystira brachyptera Ocskay, 1826
Pošeimis: Tikrieji skėriai (Oedipodinae)
Gentis: Stethophyma
Skėriai  Viksvinis skėrys Stethophyma grossum Linnaeus, 1758
Gentis: Locusta
Skėriai  Skėrys keleivis Locusta migratoria Linnaeus, 1758
Gentis: Psophus
Skėriai  Raudonsparnis tarkšlys Psophus stridulus Linnaeus, 1758
Gentis: Oedipoda
Skėriai  Mėlynsparnis tarkšlys Oedipoda caerulescens Linnaeus, 1758
Gentis: Bryodemella
Skėriai  Margasis tarkšlys Bryodemella tuberculata Fabricius, 1775
Gentis: Sphingonotus
Skėriai  Kopinis tarkšlys Sphingonotus caerulans Linnaeus, 1767 Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.


Išnašos

Tags:

Skėriai Skėrių spiečiaiSkėriai TarkšliaiSkėriai SkėriukaiSkėriai Taip pat skaitykiteSkėriai LietuvojeSkėriai IšnašosSkėriaiAntena (biologija)KiaušdėtisPobūrisTiesiasparniaiVabzdysŽiogai

🔥 Trending searches on Wiki Lietuvių:

DisleksijaIgnalinaBalandžio 30BaltaiDantisKaspijos jūraEuropinė lydekaKeliamieji metaiGargždaiKalbos dalisTenerifėVilniaus universitetasMontserrat CaballéEta (simbolis)Olimpinės žaidynėsMykolas BiliūnasLukas LekavičiusSkrandisPasmerktiDruskininkaiVladimiras PutinasPranas StankevičiusDovydas StončiusSmegenysHobitas, arba Ten ir atgalGegužės 1Karolis III (Britanija)Stelmužės ąžuolasLygiagretainisKazachstanasKotryna MedičiPomidorasLietuvos istorijaDunojusČigonaiRugsėjo 11 d. atakosTrakų salos pilisMichelangelo Merisi da CaravaggioSwedbank GroupWilliam ShakespeareBobausisGediminaičių dinastijaEmpatijaKrokuvaVokietijos imperijaGeorgijus DekanidzėŠikšnosparniaiVandenynasAustralijos aborigenaiJogailaLynas (žuvis)Imperatorienė CisiAzijaPavasarinė balteklė2023 m. pasaulio krepšinio čempionatasIX Kauno fortasPopiežius PranciškusDonatas MontvydasAndoraLietuvos ežeraiDalius MertinasŠilalėTuberkuliozėRudasis lokysBaltasis gandrasVroclavasČernobylio avarijaŠilutės rajono savivaldybėIzraelisVenera (planeta)Vilniaus televizijos bokštasApendicitasAlytusKanada🡆 More