Senufai

Senufai
Senufų muzikantai (DKK)
Gyventojų skaičius	~4 mln.
Populiacija šalyse	Malis: 9500tūkst.
Kalba (-os)	senufų kalbos
Religijos	prigimtinė tikyba, islamas
Giminingos etninės grupės	fulbiai, akanai ir kt.
Vikiteka:	Senufai

Senufai (kitaip senai, sjenai) – Vakarų Afrikos tauta. Gyvena Dramblio Kaulo Kranto šiaurėje (Komoės ir Tembos tarpupyje), pietryčių Malyje bei pasienio srityse Burkina Fase. Senufų subetnosas yra minjankai. Senufų kalbos priklauso Nigerio-Kongo kalbų šeimai, Atlanto-Kongo pošeimiui. Dauguma išpažįsta tradicinę tikybą, tačiau yra ir musulmonų (sunitų).

Tradicinis verslas – kaplinė žemdirbystė (soros, sorgai, kukurūzai, ryžiai, medvilnė, pupelės, žemės riešutai, jamsai, batatai, manijokai, daržovės, ilgmoliūgiai), dirvas tręšia, taiko sėjomainą. Prekybinę reikšmę turi ryžiai ir medvilnė. Negausiomis bandomis laiko stambiuosius ir smulkiuosius raguočius. Taip pat rankioja vaisius, sėklas, šakniavaisius. Išvystyti amatai (ypač audimas iš vilnos ir medvilnės; taip pat yra kalvių (fono), varininkų (loro), odminių (dieli) kastos; loro kastos žmonos verčiasi puodininkystę).

Senufų gyvenvietė kompaktiško išdėstymo. Būstas apskritas, statomas iš molio arba nedegtų plytų, su aukštu kūgišku stogu iš palmių lapų.

Vyrų rūbai – apsiaustas, platūs marškiniai, moterų – ryški nedurstyta palaidinė. Valgo daugiausia sorų, manijokų košes, daržovių su sviestu ir prieskoniais putras.

Išlaikę didžiųjų šeimų bendruomenes, suaugusiųjų institutą, slaptąsias draugijas. Senufai garsėja savo medinėmis apeiginėmis kaukėmis ir figūrėlėmis. Tikybai būdingas dvasių kultas, sudėtingas dievų panteonas, kuriame išaukštinamas pasaulio sutvėrėjas Tuolo ir jo žmona Tuoleo.

• 
  Senufų kaukė
• 
  Senufų statulėlės
• 
  Senufų moteris dirba prie savo būsto (1966 m.)
• 
  Senufų tekstilė