Meška I

ar 935 m. – 992 m. gegužės 25 d.) – lenkų kunigaikštis ir pirmas istorinis Lenkijos valdovas.

Meška I lenk. Mieszko I
Lenkijos karalius
Meškos I portretas (dail. J. Mateika)
Piastų dinastija
Gimė	apie 922 m. ar 935 m.
Mirė	992 m. gegužės 25 d. (~57 metai)
Tėvas	Zemomyslas
Sutuoktinis (-ė)	1) Dubravka, 2) Oda
Vaikai	Boleslovas I
Lenkijos kunigaikštis
Valdė	962 m. - 992 m. (~30 metų)
Pirmtakas	Zemomyslas
Įpėdinis	Boleslovas I Narsusis
Veikla	lenkų kunigaikštis ir pirmas istorinis Lenkijos valdovas.
Vikiteka	Meška I

Piastų dinastijos atstovas, legendinio Zemomyslo sūnus ir Lesteko anūkas. Meška I buvo Boleslovo I tėvas.

965 m. vedė Dubravą, Bohemijos karaliaus Boleslovo I dukterį. 977 m. Dubrava mirė ir 980 m. vedė Odą fon Haldensleben, Dytricho iš Haldenslebeno dukterį.

Apsikrikštijo 966 m., tikriausiai įtikintas savo pirmos krikščionės žmonos arba norėdamas išvengti konfrontacijos su Šventąja Romos imperija vakaruose. Pastatė šv. Jurgio bažnyčią Gniezne, o 968 m. įkūrė pirmąją katedrą Poznanėje (šv. Petro), priklausiusią Magdeburgo arkivyskupijai. Tai laikoma Lenkijos krikštu.

Meška I valdymo metu neturėjo vienos sostinės, savo šalyje jis pastatė keletą pilių, svarbiausios iš jų buvo Poznanė, Gnieznas ir Ostrov Lednicki. Pastaroji buvo apvalus 150 m skersmens fortas su pirmaisiais šalyje mūriniais rūmais.

Iš pirmosios santuokos turėjo sūnų Boleslovą I ir dvi dukteris – Sygrydą ir kitą, kurios vardas nežinomas. Sygryda tapo Švedijos karaliaus Eriko IV žmona, žinoma kaip Sigrida Išdidžioji, vėliau ji buvo Danijos karaliaus Sveimo I žmona ir Danijos bei Anglijos karaliaus Kanuto motina.

Iš antrosios santuokos turėjo tris sūnus: Mešką, Lambertą ir Sventopelką.

 

 

Iškilo kovodamas prieš volyniečių ir veletų gentis bei jų sąjungininką ir Saksonų grafą Vichmaną. 962 m. pradėjo valdyti teritoriją, vėliau gavusią Didžiosios Lenkijos vardą, taip pat Kujaviją ir galbūt Rytų Pamarį (Pomeraniją). Jau X a. 7-ajame dešimtmetyje užkariavo rytinę Vakarų Pamario (Pomeranijos) pusę, apie 10-ojo dešimtmečio pradžią prie savo valstybės dar prijungė Sileziją bei Mažąją Lenkiją.

Daugiausia kariavo Baltijos pajūryje, teritorijoje, vėliau pavadintoje Pamariu (Pomeranija). Jis 972 m. Cedynės mūšyje nugalėjo Odo I, Rytų Saksonijos markgrafą ir taip 976 m. pasiekė Oderio žiotis. 980 m. įkūrė Gdansko tvirtovę.

981 m. Kijevo Rusios kunigaikštis Vladimiras I atėmė teritoriją, žinomą lenkišku vardu Grody Czerwieńskie, bet gali būti kad ši teritorija priklausė kitai vakarų slavų genčiai – lendams, kurių Meška I nevaldė iki 987/988 m. 983 m. mirus Šventosios Romos imperatoriui Otonui II, kiek padvejojęs jis prisiekė lojalumą Šventosios Romos imperatoriui Otonui III ir padėjo jam kovoti prieš Polabijos slavus. Pagal vėlesnius Romos popiežiaus įrašus (1085 m.), jis padovanojo valstybę popiežiui ir mainais gavo ją kaip popiežiaus suteiktą feodą dokumentu vadinamu Dagome Iudex.

1999 m. lenkų archeologai atrado Meškos rūmus Poznanėje.

• Nuo santuokos (965) su Dubravka, Čekijos kunigaikščio dukters:

Boleslovas I, Lenkijos kunigaikštis (993–1024) ir Lenkijos karalius (1024–1025)
Sviatoslava (Gunchilda) (m. apie 1014 m.), Švedijos karaliaus Eriko VI žmona - vėliau Danijos karaliaus Sveno I žmona. Jos indentifikacija su Sigrid Išdidžiaja išlieka diskutuotina.

• Nuo santuokos ( 979) su Oda, Šiaurinės markės markgrafo Ditricho fon Galdenslebeno dukterimi:

Meška (m. po 992 m.)
Sviatopolkas (m. iki 992 m. gegužės)
Liambertas (m. po 992 m.)

Po Meškos I mirties Boleslovas I ištrėmė iš šalies pamotę ir brolius.