Maikopas: Miestas Rusijoje

Ankstyvojo bronzos amžiaus Maikopo kultūra taip pavadinta pagal 1897 m. čia atrastą karališkojo laidojimo vietą.

Maikopas rus. Майкоп
Geležinkelio stotis
Maikopas 44°36′0″ š. pl. 40°05′0″ r. ilg. / 44.60000°š. pl. 40.08333°r. ilg. / 44.60000; 40.08333 (Maikopas)
Laiko juosta: (UTC+3) ------ vasaros: (UTC+4)
Valstybė	Rusija
Respublika	Adygėja
Įkūrimo data	1857 m.
Gyventojų (2010)	154 740
Plotas	58 km²
Tankumas (2010)	2 668 žm./km²
Vikiteka	Maikopas
Kirčiavimas	Maikòpas

Maikopas atsirado 1857 m. dešiniajame Baltosios upės krante, adygiečių žemėje, kaip rusų tvirtovė aukštomis sienomis ir apsupta griovių. 1858-1863 m. paskutinio Kaukazo karo stadijoje tai buvo svarbus strateginis taškas užkariaujant Čerkesiją: Rusijos karinių dalinių keliai, einantys iš Transkubanės centrinės dalies, susirinko čia. Miestu tapo 1870 m. Karinis potvarkis panaikintas 1871 m., ir miesto statusas įgytas 1878 m., kuris įgalino miesto komercinį ir pramoninį vystymą. XIX a. pabaigoje mieste buvo 5 ortodoksų bažnyčios, sinagoga, municipalinė mokykla, trijų klasių municipalinė kolegija, dvi pagrindinės vyrų ir moterų mokyklos, dvi privačios mokyklos, dvi vaistinės. Miestas turėjo 121 akmeninius pastatus, 5340 medinius namus; 112 įmonių, gamyklas, tarp jų ir vyno gamyklą, du muilo fabrikus, tris odos fabrikus, 13 plytų mūryklas, tabako fabriką, tris alaus daryklas, geležies liejyklą, 24 pienines, 8 keramikos dirbtuves, 50 statinių fabrikus, 6 vėjo malūnus; Buvo plėtojamas galvijų auginimas, tabako pramonė.

1897 m. archeologas N. I. Veselovskis ištyrė Vošados laidojimo vietą. Čia buvo rastas turtingiausias valdovų giminės kapas . Tai priskirta archeologinei antros pusės III tūkstantmečio pr. m. e. Kultūrai ir buvo plačiai paplitusi Šiaurinėse Kaukazo prieškalnėse nuo Kubanės regiono iki Čečėnijos. Vėliau tai buvo minima kai Maikopo kultūra.

1911 m. akademikas I. M. Gubkinas atrado Maikopo laukuose naftos telkinius, kurie buvo ypač svarbūs miesto ūkio plėtojimui.

Nuo 1936 m. Maikopas – Adygėjos sostinė. Nuo 1942 m. spalio iki 1943 sausio mėnesio buvo okupuotas nacistinės Vokietijos.

XX a, paskutiniajame dešimtmetyje Maikopas jau turėjo inžinerijos gamyklas, metalo pjaustyklas (Mašinų įrankių gamyklą, inžinerinę gamyklą, reduktorių gamyklą, „Stankonormal“, „Tochradiomash“, „Promsvyaz“ gamyklas), medienos pramonės įmonę (PО Druzhba), maisto industriją (mėsos apdorojimo gamyklą, pieninę, saldainių fabriką ir kt. fabrikai ir gamyklos), lengvąją pramonę (drabužių gamyklą, avalynės fabriką, a virvių fabriką ir kt..); statybinių medžiagų gamyklos. Miestas turi elektros jėgainę.

Miestas turi mokytojų treniravimo institutą ir Adygiečių kalbos, Istorijos, Ekonomikos, Literatūros institutą. Maikope yra du dramos teatrai – adygiečių ir rusų, visuomeninę filharmoniją, Vietinių tradicijų ir istorijos muziejus ir Šiaurės Kaukazo šakos Rytų žmonių meno muziejus.

Miesto centras formuotas aplink Lenino aikštę su Lenino monumentu (1959 m., skulptorius M. G. Manizeras, architektas I. Y. Rožinas) ir Draugystės Aikštę su Monumentu Draugystei (1968 m., skulptoriai M. G. ir О. М. Manizersai, architektas Rožinas). Didžiausias pastatai – Adygėjos viešbutis, Ryšių Pastatas (abu pastatyti 1956 m.), Kinas „Spalis“ (1961 m., architektas Y. F. Kaverinas), Teismo pastatas (1966 m., architektas I. V. Jaroševskis) Valstybinė meno mokykla (1972 m.), Adygėjos savivaldybė (1988 m., architektas О.N. Kobzaras), vietinių tradicijų muziejus (1992 m., architektas A. D. Odišarija). Centrinis memorialas (1927 m., skulptorius Y. N. Kozlovskis; atnaujintas po skulptoriaus N. N. Nikolenko darbų), memorialinė iškaba (1961 m.) ir monumentas (1971 m., architektas А. Šikojanas) Paminintis Vošados pylimo kasimą; Monumentas Sielvartaujančiai Motinai, paminintis 33 minosvaidžio artileristus, kurie pražuvo per Didįjį Tėvynės karą (1978 m., architektas Šikojanas). Palei Baltąja upe yra kultūros ir ramybės parkas.

• FK Družba Majkop (futbolo klubas)