Tabakas

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, tabako epidemija yra viena didžiausių visuomenės sveikatos grėsmių, su kokia pasauliui teko susidurti. Kasmet dėl tabako vartojimo miršta daugiau nei 8 milijonai žmonių.

Tabako vartojimas yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, sukelia daugiau nei 20 skirtingų rūšių vėžį bei daugelį kitų sunkių sveikatos sutrikimų. Tabako vartojimas siejamas su dvigubai didesne šizofrenijos ir psichozės rizika. Tyrimai rodo, kad tabakas yra dažniausiai vienas iš pirmųjų išbandomų psichoaktyvių medžiagų, kuris lydi į kitų stimuliantų, tokių kaip kokainas, vartojimą ir priklausomybę.

Dėl žalos sveikatai ir sukeliamos stiprios priklausomybės daugumoje šalių tabako gaminių vartojimas yra kontroliuojamas, nustatant amžiaus cenzą, įpareigojant gamintojus ant pakuočių ar šalia reklamų teikti šviečiamąją informaciją vartotojams apie žalą sveikatai. Lietuvoje nuo 2007 m. pradžios įvesti ribojimai, ribojantys tabako vartojimą restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ar pypkių klubus.

Žodžio „tabacco“ kilmė anglų kalboje siejama su ispanų kalbos žodžiu „tabaco“. Tiksli šio žodžio kilmė ginčytina, tačiau spėjama, kad bent iš dalies, šis žodis yra kilęs iš Taino, Karibų jūros, vietinių aravakanų kalbos. Manoma, kad Taino kalba šis žodis reiškia arba tabako lapų ritinį (pagal Bartolome de las Casas, 1552), arba tabagą – savotišką L formos pypkę, naudojamą tabako dūmams uostyti.

Tradicinis vartojimas

Pietų ir Šiaurės Amerikoje tabakas yra naudojamas nuo senų laikų. Kai kurios auginimo vietos Meksikoje datuojamos 1400–1000 m. pr. m. e. Daugelis vietinių indėnų genčių tradiciškai augina ir vartoja tabaką. Istoriškai Rytų miškų vietinių tautų žmonės nešiojo tabaką maišeliuose, kaip lengvai priimamą prekybos ir mainų produktą. Jis galėjo būti rūkomas tiek socialiai, tiek iškilmingais tikslais, pavyzdžiui, siekiant užtvirtinti taikos sutartį ar prekybos susitarimą. Taip pat, kai kuriose vietinėse kultūrose, tabakas dar yra laikomas Kūrėjo dovana, o apeiginiai tabako dūmai mintis ir maldas nešantys Kūrėjui.

Populiarinimas

Europiečiams atvykus į Amerikos žemyną, tabakas išpopuliarėjo kaip prekybos ir mainų prekė. Hernándezas de Boncalo, Ispanijos metraštininkas, buvo pirmasis europietis 1559 m., Ispanijos karaliaus Pilypo II Habsburgo įsakymu, atvežęs tabako sėklas į Senąjį Pasaulį. Šios sėklos buvo pasodintos Toledo pakraštyje, tiksliau vietovėje, vadinamoje „Los Cigarrales“, kuri savo pavadinimą gavo dėl nuolatinio cikadų (ispaniškai cigarras) maro. Iki Virginia ir Burley tabako rūšių atsiradimo, dūmai buvo per stiprūs, kad juos būtų galima įkvėpti. Rūkoma buvo nedideliais kiekiais, naudojant pypkę, pavyzdžiui, midwakh arba kiseru, arba naujai išrastus vandens vamzdžius, tokius kaip bongas ar kaljanas. Tabakas tapo toks populiarus, jog Anglijos kolonija Jamestown pasinaudojo juo kaip valiuta ir pradėjo eksportuoti kaip grynuosius pinigus. Tabakas taip pat dažnai įvardijamas, kaip išgelbėjęs Virdžiniją nuo pražūties, dėl pasisekusio jo eksporto.

Prie tabako populiarinimo sėkmės prisidėjo ir tariama šio augalo nauda. Pasak anglų astronomo Tomo Harijoto, lydėjusio serą Richardą Grenville'į jo 1585 m. ekspedicijoje į Roanoke salą, tabako augalas „atveria visas kūno poras ir praėjimus“, todėl vietinių gyventojų kūnai „yra sveiki ir nesusiduria su tomis sunkiomis ligomis, dėl kurių mes Anglijoje dažnai kankinamės“.

1700 m. tabako, skirto rūkyti, kramtyti ir uostyti, gamyba tapo didžiulė pramonės šaka Europoje ir jos kolonijose. Tabakas buvo viena pagrindinių valiutų Kuboje ir kitose Karibų jūros dalyse nuo XVIII amžiaus. Kubietiški cigarai iki dabar pagarsėję visame pasaulyje.

XIX amžiaus pabaigoje išpopuliarėjo cigaretės. Jamesas Bonsackas išrado mašiną cigarečių gamybai automatizuoti. Šis gamybos padidėjimas leido tabako pramonei sparčiai augti iki XX amžiaus pabaigos, kuomet, padaugėjus mokslinių tyrimų, paaiškėjo tabako gaminių žala sveikatai. Nuo to laiko, beveik visos cigaretės yra gaminamos su filtru.

 

 

Tabako lapų produkcija padidėjo 40 % nuo 1971 m., kai buvo pagaminta 4,2 mln. tonų lapų, iki 1997 m., kai buvo pagaminta 5,9 mln. tonų lapų. Rekordinis pagamintas tabako lapų kiekis užfiksuotas 1992 m., kuris siekė 7,5 mln. tonų. Produkcijos augimą didžiąja dalimi lėmė našumas besivystančiose šalyse, kur gamyba padidėjo 128%, tuo tarpu, tame pačiame laikotarpyje, išsivysčiusiose šalyse gamyba krito. Padidėjusi produkcija Kinijoje buvo esminis faktorius tabako gamybos išaugimui visame pasaulyje. Kinijos dalis pasaulio rinkoje padidėjo nuo 17% 1971 m. iki 47% 1997 m. Šį augimą iš dalies galima paaiškinti žemu importo tarifu į Kiniją, patenkančiam užsienio tabakui. Nors šis tarifas buvo sumažintas nuo 66% 1999 m. iki 10% 2004 m., pirmenybė kiniškoms cigaretėms išliko dėl mažesnės kainos, lyginant su likusiu pasauliu.

Didžiausi tiekėjai

Kiekvienais metais pasaulyje pagaminama ~5,9 mln. tonų tabako produkcijos. Pagrindiniai tiekėjai yra Kinija, Indija, Brazilija ir Zimbabvė.

Tūkstančiai tonų (2008 m.)
Kinija	2836
Brazilija	851
Indija	520
JAV	363
Argentina	170
Indonezija	170
Malavis	160
Italija	110
Pakistanas	107
Turkija	93

Nepilnamečių išnaudojimas darbui

Tarptautinė darbo organizacija pranešė, kad daugiausiai nepilnamečių yra išnaudojama agrikultūros srityje, o tai – viena iš pavojingiausių ir kenksmingiausių darbo sričių. Tabako industrija išnaudoja tam tikrą dalį tokių nepilnamečių. Nepilnamečių išnaudojimas darbui yra paplitęs fermose Brazilijoje, Kinijoje, Indijoje, Indonezijoje, Malavyje ir Zimbabvėje. Nors kai kurie nepilnamečiai dirba kartu su savo šeimomis mažose, šeimų valdomose fermose, kiti dirba masyviose plantacijose. 2009 m. pabaigoje, „Plan International“ žiniomis, nepilnamečių (vaikų) išnaudojimas darbui yra įprastas Malavyje (šalis, pagaminanti 1.8% tabako produkcijos). Organizacija apklausė 44 paauglius, kurie dirbo pilnu tempu fermose nuo 2007 ir 2008 m. Nepilnamečiai skundėsi apie žemą gaunamą atlygį, ilgas darbo valandas bei fizinę ir seksualinę prievartą iš pamainos vadybininkų. Jie taip pranešė apie žaliojo tabako sukeliamą vimdymą – apsinuodijimo nikotinu formą. Kai yra apdorojami žali lapai, ant lapų esantis nikotinas įsigeria į odą ir sukelią vimdymą arba apsvaigimą. Nepilnamečiai dirbo sąlygose, kurios privertė jaustis taip, lyg būtų surūkę 50 cigarečių per sąlytį su tabako lapais. Susidūrimas su nikotinu vaikams gali paveikti pokyčius smegenyse ir kitose organizmo funkcijose.

Ekonomika

Pagrindinės tabako kompanijos paveikė globalią tabako gamybą. „Philip Morris“, britiško-amerikietiško tabako ir japonų tabako kompanijos turi arba nuomoja pastatus penkiasdešimtyje šalių ir perka tabako lapus iš bent dvylikos šalių. Šis skatinimas kartu su vyriausybės subsidijomis nuvedė iki pertekliaus tabako visoje industrijoje. Šis perteklius paskatino žemesnes kainas, kurios paskatino nusivylimą tarp mažesnių tabako fermų savininkų. Pasak Pasaulio banko, tarp 1985 ir 2000-ųjų infliacijos pakoreguota tabako kaina nukrito 37 %. Tabakas yra labiausiai nelegaliai, per sienas, gabenamas produktas.