Mėlynoji Zylė

Mėlynoji zylė yra mažesnė už naminį žvirblį, viena iš mažiausių Lietuvoje aptinkamų paukščių, jos kūno ilgis 11–12 cm, svoris 7,5–14,7 g, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 18 cm.

Kitaip negu kitų zylių, šios rūšies viršugalvis mėlynas. Patino kakta, skruostai ir antakiai balti. Viršugalvis, sparnai ir uodega mėlyni. Sparnai su balta juostele. Nugara pilkai žalia, kaklo užpakalinėje dalyje balsva dėmė. Apatinė kūno pusė geltona, išilgai krūtinės eina neryški juosva juostelė. Snapas tamsus. Kojos tamsiai pilkos. Rainelė ruda.

Patelė kiek blankesnių spalvų nei patinas.

Išsiritusių jauniklių galva ir pečiai apaugę trumpais ir retais, pilkai baltais pūkais. Žiotys oranžiškai raudonos. Vėliau, jauniklių viršus žalsvai rudas, skruostai geltoni.

Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Uralo, vakarinės Kaspijos pakrantės. Šiaurėje arealas siekia vidurinę Skandinaviją, Kamos aukštupį, pietuose tęsiasi iki Irano, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena Šiaurės Afrikoje, Britų, Viduržemio jūros salose. Žiemoja paplitimo areale.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje dažna, stebima ištisus metus, aptinkama visoje šalies teritorijoje. Manoma, kad Lietuvoje peri iki 80 000 porų.

Laikosi lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, reta spygliuočių miške. Pavienių porų aptinkama miško pakraščiuose, prie sodybų, paupiuose ir pakelių medžiuose, gyvenviečių ir didelių miestų želdiniuose, soduose, skveruose, parkuose, kapinėse. Žiemą klajoja kartu su kitų rūšių zylėmis. Noriai lanko lesyklas.

Monogamės, lytiškai subręsta vienerių metų. Peri pavienėmis poromis. Lizdą krauna išpuvusioje drevėje, baltalksnyje ar gluosnyje, rečiau – juodalksnio stuobryje. Mielai apsigyvena inkiluose. Vilniaus apylinkėse užima 10–15 procentų smulkiems paukščiams iškeltų inkilų. Vienoje dėtyje paprastai būna apie 10 kiaušinių. Dalis paukščių peri du kartus per metus, antra dėtis mažesnė. Perėti pradeda patelė, padėjusi paskutinį kiaušinį. Nepilną dėtį uždengia pūkais. Peri apie 2 savaites. Lizdą zyliukai palieka 18–19 dienų amžiaus.

Minta vabzdžiais, uogomis, gerai prinokusiais vaisiais, augalų sėklomis. Naudingas paukštis, naikina kenksmingus sodų, parkų ir miškų vabzdžius.

Aktyvi šviesiu paros metu. Mėgsta neaukštai skraidyti tarp medžių ir krūmų, medžių. Maisto ieško ant plonų medžių šakelių, neretai pakimba galva žemyn. Labai judri, energinga, net agresyvi, todėl dažnai nugali už save didesnį paukštį. Patinas gana dažnai gieda.

Gyvena kelerius metus, seniausi individai užfiksuoti sulaukę 9–11 metų.

• Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.

• birdlife.org / Eurasian Blue Tit Cyanistes caeruleus
• ebird.org / Eurasian Blue Tit Cyanistes caeruleus
• luontoportti.com / Blue Tit Cyanistes caeruleus
• bto.org / Blue Tit Cyanistes caeruleus
• xeno-canto.org / Eurasian Blue Tit · Cyanistes caeruleus · (Linnaeus, 1758) (mėlynųjų zylių balso įrašų kolekcija)
• youtube.com/ Blue Tit - Songs and Calls (vaizdo įraše mėlynoji zylė ir jos giesmė)

•  
  Mėlynoji zylė
•  
•  
•  
•  
  Besimaudanti vandenyje
•  
  Mėlynųjų zylių tipiška buveinė - seni drevėti, su uoksais medžiai
•  
  Kiaušinis
•  
  Perėjimui noriai užima inkilus
•  
•  
  Besimaitinanti

Vikiteka: Mėlynoji zylė – vaizdinė ir garsinė medžiaga