Kosovo Nepriklausomybės Deklaracija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Skirtingai nuo pirmosios Kosovo nepriklausomybės deklaracijos, paskelbtos 1990 m. rugsėjo 7 d., į kurią pilnai reagavo tik Albanija, 2008 m. vasario 17 d. Kosovo parlamente paskelbtas ir vienbalsiai priimtas dokumentas – deklaracija apie atsiskyrimą nuo Serbijos susilaukė didelio tarptautinio atgarsio.

Kosovo valstybingumą netrukus pripažino trys iš penkių Jungtinių Tautų saugumo tarybos narių (JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija), o netrukus Vokietija, Danija, Norvegija, Lenkija, Latvija, Estija, Italija, Šveicarija. Europos Sąjunga nutarė, kad tai kiekvienos valstybės atskiras reikalas, ir per savaitę Kosovo valstybę, pripažino 15 valstybių, o dar 16 pradėjo pripažinimo procedūrą. Šis pripažinimas sukėlė negatyvią Serbijos bei Rusijos reakciją. Kosovą taip pat atsisakė pripažinti dauguma Balkanų šalių (Rumunija, Graikija, Moldavija, Slovakija, Kipras), kitos įtakingos pasaulio šalys (Ispanija, Argentina, Venesuela). Dalis šalių išreiškė apgailestavimą dėl Kosovo atsiskyrimo (Kinija, Indija, Brazilija). Praėjus dviem su puse mėnesio nuo nepriklausomybės paskelbimo Kosovą pripažino 35 vakarų bei kitų kraštų pasaulio valstybės, o nemaža dalis šalių susilaiko nuo ankstyvų vertinimų ir analizuoja situaciją.

Regioną, apimantį dabartinės Kosovo valstybės teritoriją, apgyventą albanų pirmtakų – ilyrų genčių^{[reikalingas šaltinis]}, užkariavo greitai besiplečianti Romos imperija. Apie 200 m. e. m. prasidėjo Romos bei Konstantinopolio varžybos dėl įtakos krašte. VI a. Kosove apsigyveno serbai. 1455 m. Kosovo kraštą užvaldė Osmanų imperija, kuri islamizavo kraštą. XIX a. ir XX a. albanai nuolatos sudarė didesnę dalį Kosovo gyventojų. Šiuo metu Kosove gyvena 90 proc. Kosovo albanų.

Šis su politologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.