Jungtinės Karalystės Ir Lietuvos Santykiai

Diplomatinių santykių pradžia laikoma 1919 m. rugsėjo 24 d., kai Lietuvos Vyriausybę de facto pripažino Didžioji Britanija. Tačiau de jure pripažinimas sekė gerokai vėliau, 1922 m. gruodžio 20 d., Ambasadorių konferencijos metu.

	Jungtinės Karalystės ir Lietuvos santykiai
Lietuva (oranžinė) ir Jungtinė Karalystė (žalia) pasaulio žemėlapyje
Pagrindinės datos:
• De jure pripažinimas iš Jungtinės Karalystės pusės: 1922 m. gruodžio 20 d.
• Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugsėjo 4 d.
Prekybos apimtys (2020):
• Lietuva → Jungtinė Karalystė: 1,19 mlrd. eur.
• Jungtinė Karalystė → Lietuva: 765 mln. eur.
Turistų srautai:
• Jungtinė Karalystė → Lietuva (2020): 21400

Sovietinės okupacijos metais Didžioji Britanija nepripažino SSRS įvykdytos Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, okupacijos.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ją pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d., o diplomatiniai santykiai tarp valstybių atkurti 1991 m. rugsėjo 4 d.

Abi šalys yra Europos Tarybos, ESBO, EBPO, NATO, kitų tarptautinių organizacijų narės.

Didžioji Britanija Lietuvos vyriausybę de facto pripažino 1919 m. rugsėjo 24 d. Kaip ir dauguma Antantės valstybių Britanija pirmiau pripažino Lietuvos vyriausybę, o ne pačią valstybę, ir tik 1922 m. gruodžio 20 d. pripažino de jure. Didžiajai Britanijai Lietuvą pripažinus de jure, tą pačią dieną įsteigtas konsulatas Kaune, o 1929 m. – ir Didžiosios Britanijos pasiuntinybė. Dabar Lietuva savo šalies ambasadą yra atidariusi Londone (dabartinis ambasadorius – Renatas Norkus), tuo tarpu Didžioji Britanija turi ambasadą Vilniuje (dabartinis ambasadorius – Brian Olley). Klaipėdoje veikia Jungtinės Karalystės garbės konsulatai, tuo tarpu Lietuvos garbės konsulatai įsteigti Birmingeme ir Kente.

Veikia gausi Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenė (2021 m. JK gyveno 153 000 Lietuvos piliečių, o Londone gyvena didžiausia lietuvių bendruomenė šioje šalyje). Londone veikia lietuviška katalikų bažnyčia. Tuo tarpu Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 737 JK piliečiai.

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste grupė (dabartinė pirmininkė – Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD)).

Santykiai iki 1918 m.

1769 m. laikomi Abiejų Tautų Respublikos diplomatinio atstovavimo Didžiojoje Britanijoje pradžia.

Santykiai 1918–1940 m.

Dar prieš užmezgant de jure santykius 1921 m. Kaune lankėsi Didžiosios Britanijos karo misija. Santykiai su Didžiąja Britanija, kaip Ambasadodrių konferencijos valstybe nare, buvo itin reikšmingi, nes konferencijai buvo patikėta spręsti Vilniaus krašto priklausomybės ir Klaipėdos krašto priklausomybės konfliktą. Didžioji Britanija Lietuvos nepriklausomybę de jure pripažino Ambasadorių konferencijos metu, 1922 m. gruodžio 20 d. Tarp šalių vystyti ekonominiai ryšiai.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais

Didžioji Britanija niekuomet nepripažino Baltijos šalių okupacijos. Lietuvos pasiuntiniai buvo akredituoti ir pripažįstami Didžiosios Britanijos per visą sovietinės okupacijos laikotarpį.

Santykiai po 1991 m.

Po santykių atkūrimo pasirašyti šie dvišaliai susitarimai: pasikeitimas notomis dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybės Lietuvos Bankui perduodamo aukso ir dėl kitų dvišalių pretenzijų patenkinimo (1992 m.), sutartis dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos (1993 m.), oro susisiekimo sutartis (1993 m.), sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo ir kultūros srityse (1996 m.), sutartis dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2001 m.), protokolas, pakeičiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutartį dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2002 m.) susitarimas dėl tarptautinių vežiojimų keliais (1994 m.), susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2006 m.)

Taip pat su Gernsiu 2013 m. pasirašytas susitarimas dėl keitimosi su mokestiniais klausimais susijusia informacija.

2006 m. Lietuvoje lankėsi Anglijos karalienė Elžbieta II.

Lietuvoje veikia Britų taryba. Lietuvos mokyklose populiariausia užsienio kalba yra anglų; dažniausiai mokoma britų anglų kalbos.

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės siekė 1,96 mlrd. eurų, o Jungtinė Karalystė buvo devinta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.

• Eksportas sudaro 1,19 mlrd. eurų; o Jungtinė Karalystė yra devinta pagal dydį eksporto partnerė.
• Importas sudaro 765 mln. eurų. Daugiausiai importuojama mechaninių mašinų ir įrenginių, elektros mašinų, įrenginių, optikos, fotografavimo, matavimo, medicinos prietaisų, plastikų ir jų dirbinių, automobilių.

2020 m. tiesioginės JK investicijos Lietuvoje buvo neigiamos. Tuo tarpu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Jungtinėje Karalystėje 2020 m. siekė 21,01 mln. eurų (15-a vieta pagal apimtį).

Lietuva yra užmezgusi prekybinius ryšius su šiomis JK užjūrio teritorijomis: Bermudomis, Folklando Salomis, Gibraltaru ir Kaimanų Salomis, Britų Mergelių Salomis ir Šv. Elenos, Dangun Žengimo ir Tristano da Kunjos Salomis. Vyksta didelio masto prekyba su Gibraltaru, taip pat su Folklando salomis ir Bermudomis, o su likusiomis minėtomis teritorijomis vykdomi mainai mažesnės apimties. Su kai kuriomis iš jų vykdomi ir simboliniai kultūriniai mainai. 2022 m. duomenimis, Gibraltare ir Mergelių Salose yra gyvenančių Lietuvos piliečių.

Bermudos

2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Bermudų siekė 53,4 tūkst. eurų, o iš Bermudų importuotų prekių nebuvo.

Folklando Salos

Prekyba tarp dviejų šalių apsiriboja importu iš Folklando salų. 2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta siekė 349,1 tūkst. eurų.

Gibraltaras

Pagrindinis straipsnis – Gibraltaro ir Lietuvos santykiai.

2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Gibraltaro siekė 17,01 mln. eurų.

Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Gibraltarą.

• Eksportas sudaro 16,9 mln. eurų.
• Importas sudaro 109,5 tūkst. eurų.

Yra Gibraltare gyvenančių Lietuvos piliečių.

Kaimanų Salos

2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Kaimanų Salų siekė 0,4 tūkst. eurų, o į Kaimanų Salas iš Lietuvos eksportuotų prekių nebuvo.

Mergelių Salos

2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Britų Mergelių Salų siekė 4,6 tūkst. eurų.

Prekybos balanse dominuoja eksportas iš Lietuvos į Britų Mergelių Salas.

• Eksportas sudaro 3,2 tūkst. eurų.
• Importas sudaro 1,4 tūkst. eurų.

Yra Britų Mergelių Salose gyvenančių Lietuvos piliečių. Užregistruota, kad 2022 m. į Mergelių Salas gyventi išvyko vienas Lietuvos pilietis.

Britų Mergelių Salose telekomunikacijų reguliavimo komisijos generaliniu direktoriumi bei valdybos nariu buvo paskirtas lietuvis Tomas Lamanauskas.

Šv. Elenos Salos

Prekyba tarp dviejų šalių yra minimali ir apsiriboja nelietuviškos kilmės produktų eksportu. 2017 m. duomenimis, prekybos apyvarta siekė 1000 eurų.

 

 

Pasiuntiniai Lietuvai

• 1921–1922. – Ernest Wilton, pasiuntinys Estijai, Latvijai ir Lietuvai (rezidavo Rygoje)
• 1922–1927. – Seras Tudor Vaughan
• 1928–1930. – Joseph Addison
• 1931–1934. – Hughe Knatchbull-Hugessen
• 1934–1937. – Seras Edmund Monson
• 1937–1940. – Seras Charles Orde
• 1991–1994. – Michael Peart, ambasadorius, pirmasis po Lietuvos nepriklausomybės atstovas Lietuvai
• 1995–1998. – Tom Macan
• 1998–2001 – Christopher Robbins
• 2001–2003: – Jeremy Hill
• 2004–2008. – Colin Roberts
• 2007–2011. – Simon Butt
• 2011–2015. – David Hunt
• 2015–2019. – Claire Lawrence
• Nuo 2019 m. – Brian Olley

Pasiuntiniai Jungtinėje Karalystėje

• 1919 m. – Vincas Čepinskis, atstovas
• 1920–1921 m. – Alfredas Tiškevičius, atstovas
• 1921–1923 m. – Tomas Norus-Naruševičius, pasiuntinys
• 1923–1924 m. – Voldemaras Vytautas Čarneckis, laikinasis reikalų patikėtinis
• 1924–1927 m. – Ernestas Galvanauskas, pasiuntinys
• 1928–1931 m. – Kazys Bizauskas, pasiuntinys
• 1931–1934 m. – Vaclovas Sidzikauskas, pasiuntinys
• 1934–1967 m. – Bronius Balutis, pasiuntinys
• 1967–1993 m. – Vincas Balickas (1967–1991 m. laikinasis reikalų patikėtinis)
• 1993–1994 m. – Antanas Nesavas, laikinasis reikalų patikėtinis
• 1994–1996 m. – Raimundas Rajeckas, ambasadorius
• 1996 m. – Nijolė Žambaitė, laikinoji reikalų patikėtinė
• 1996–2001 m. – Justas Vincas Paleckis, ambasadorius
• 2001–2002 m. – Ričardas Degutis, laikinasis reikalų patikėtinis
• 2002–2006 m. – Aurimas Taurantas, ambasadorius
• 2006–2008 m. – Vygaudas Ušackas, ambasadorius
• 2009–2012 m. – Oskaras Jusys
• 2012–2017 m. – Asta Skaisgirytė-Liauškienė
• nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. – Renatas Norkus

Už nuopelnus Lietuvai iki 2021 m. įteikti 54 valstybiniai apdovanojimai šiems JK piliečiams:

• Jungtinė Karalystė | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-12-26 iš Wayback Machine projekto.
• Didžiosios Britanijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)