Islamo Valstybė

Šis straipsnis apie islamo ekstremistų grupuotę. Apie valdymo formą, kuri remiasi islamo teise, skaitykite straipsnyje Islamo valstybė (valdymo forma).

Islamo valstybė الدولة الإسلامية al-Dawlah al-Islāmīyah
Vėliava
Įkūrėjas	Abu Musabas al Zarkavis †
Vadovas	Abu Hafs al-Hashimi al-Quraishi
Veiklos data	1999–dabar
Būstinė	Nežinoma
Veiklos teritorija	ISIS teritorija (pilka) didžiausio išsiplėtimo metu (2015 m. gegužė). Žemėlapio legenda   Islamo valstybė   Irako vyriausybė   Sirijos vyriausybė   Libano vyriausybė   Irako Kurdistano pajėgos   Sirijos Kurdistano pajėgos   Sirijos opozicijos pajėgos   Turkijos ginkluotosios pajėgos   Tahrir al-Sham (HTS)   Hezbollah
Ideologija	Vahabizmas Islamizmas Salafizmas Džihadizmas Antisemitizmas
Dydis	61 200 – 257 900
Sąjungininkai	Nėra duomenų
Priešininkai	Valstybiniai priešininkai  Afganistanas  Kanada  Prancūzija  Indija  Iranas  Irakas  Izraelis  Jordanija  Libanas  Libija  Mozambikas  Nigerija  Filipinai  Rusija  Saudo Arabija  Sirija  Turkija  Jungtiniai Arabų Emyratai  Europos Sąjunga  Jungtinė Karalystė  Jungtinės Amerikos Valstijos  Jemenas Nevalstybiniai priešininkai Sirijos laikinoji vyriausybė Okupuota Sirija Sirijos nacionalinė armija Šiaurės ir Rytų Sirija Sirijos demokratinės pajėgos Sirijos gelbėjimo vyriausybė Hayyat Tahrir al-Sham Peshmerga  Al-Qaeda Talibanas
Karai ir mūšiai	Irako karas Sirijos pilietinis karas Afganistano karas Jemeno pilietinis karas

Didžiausio išsiplėtimo metu Islamo valstybė valdė teritorijas rytų Sirijoje ir šiaurės vakarų Irake, be to, jos vadui Abu Bakrui al-Bagdadžiui, besiskelbiančiam kalifu, ištikimybę paskelbė daugelis pasaulio islamistų judėjimų – Libijoje, Nigerijoje (Boko Haram), Rusijoje (Kaukazo emyratas), Afganistane, Pakistane, Pietryčių Azijoje ir kitur.

Organizacijos ištakos yra 1999 m. Jordanijos gyventojo Abu Musabo al Zarkavio įkurta „Monoteizmo ir Džihado organizacija“ (arab. جماعة التوحيد والجهاد = Jama'at al-Tawhid wal-Jihad). Manoma, kad tais pačiais metais jis patraukė „Al Kaedos“ lyderio Osamos bin Ladeno dėmesį, kuris jį parėmė. Al Zarkavio tiksluose buvo kova prieš Izraelį ir Jordaniją, o „Al Kaedos“ – prieš JAV. Taipogi, „Al Kaedos“ vadeiva Osama bin Ladenas nepritarė Al Zakarvio kraštutiniam neigiamam požiūriui į šiitus. Nepaisant to, „Al Kaeda“ suteikė Al Zakarviui galimybę ruošti kovotojus bazėje prie Herato, iš kurios su šalininkais Al Zarkavis persikėlė į Iraką po 2001 m. JAV kariuomenės intervencijos į Afganistaną.

Al Zarkavio organizacija gavo veiklos erdvę 2003 m. prasidėjus Irako karui ir suirutei šalyje: ji kovojo prieš šiitus, Irako vyriausybines pajėgas ir JAV okupacinę kariuomenę. 2004 m. prisijungė prie „al Kaedos“ ir tapo jos atšaka Irake – „Džihado bazės Mesopotamijoje organizacija“ (arab. تنظيم قاعدة الجهاد في بلاد الرافدين‎ = Tanzim Qaidat al-Jihad fi Bilad al-Rafidayn). Jau tuo metu brendo planas išstumti JAV pajėgas iš Irako, atkurti Kalifatą ir susidoroti su Izraeliu. Organizacija sulaukė daugelio irakiečių sunitų simpatijų dėl priešinimosi JAV pajėgoms ir nusistatymo prieš šiitišką vyriausybę, tačiau kartu jų veiklos taktikos, kuriomis savižudžiais sprogdintojais taikytasi į civilius, daugelį nuo jų ir atstūmė. 2006 m. birželio 7 d. Al Zarkavis žuvo JAV oro antpuolio metu. Po to organizacija ir dar keletas smulkesnių kovotojų sąjungų ir sunitų genčių 2006 m. spalį paskelbė „Irako islamo valstybę“ (ISI). Jos tikslais tapo kova prieš „atskalūnus“ (šiitus), „kryžiuočius“ (vakariečius), atkurti islamo šlovę ir padaryti Alacho žodį aukščiausiu pasaulyje. Organizacijos emyru išrinktas Abu Omaras al Bagdadis. Islamo valstybė tęsė savo džihadistinę veiklą Irake, tačiau patyrė pralaimėjimų, jos įtaka vis menko.

2010 m. balandžio 18 d. tuometiniai IV vadeivos Abu Ajubas al Masris ir Abu Omaras al Bagdadis žuvo per bendrą Irako ir JAV pajėgų antskrydį prie Tikrito. Islamo Valstybės naujuoju emyru paskelbtas Abu Bakras al Bagdadis. Netrukus jis atliko vidinę pertvarką, pašalino daug nuo seniau įtakingų asmenų. 2011 m. prasidėjus Sirijos pilietiniam karui ir Bašaro Asado vyriausybei praradus didelės šalies dalies kontrolę, emyratas įgavo naujas veiklos erdves ir aktyviai įsijungė į karą. Ta proga pavadinimą praplėtė į „Irako ir Sirijos islamo valstybę“ (ISIS). Taip pat, 2011 m. gruodį iš Irako pasitraukė koalicinės pajėgos ir jų pasitraukimas iš principo išgelbėjo IV nuo visiško sunaikinimo, nes vietinės Irako vyriausybinės pajėgos nebesugebėjo susidoroti su įvairiomis maištininkų grupuotėmis.

2013 m. balandį Islamo valstybė paskelbė apie susijungimą su Sirijos džihadistais – Nusros frontu, bet to neįvyko, abi grupės vienu metu pradėjo kovoti tarpusavyje dėl rekrutų ir įtakos. 2013 m. balandį Abu Bakras al Bagdadis persikėlė į Siriją ir paskelbė „Irako ir Levanto islamo valstybę“ (ISIL, nors tam priešinosi „al Kaedos“ vadas Aimanas al Zavahiris, be to, tarp šių grupių būta ideologinių prieštarų). 2013 m. rugsėjį jie užvaldė karinių oro pajėgų bazę Hamoje, Sirijoje. 2014 m. birželio 10 d. užvaldytas Mosulas, tą patį mėnesį IV pradėjo kontroliuoti pasienio ruožus tarp Irako ir Sirijos ir Jordanijos ir Irako. Plečiantis Irako ir Levanto valstybės galiai 2014 m. birželio 29 d. ji pasiskelbė tiesiog „Islamo valstybe“ (IV, IS), paskelbė Kalifatą ir al Bagdadis prisiėmė kalifo Ibrahimo vardą. Per liepos ir rugpjūčio mėn. užvaldyta Raka, kurią IV skelbė esant savo sostine. Į judėjimo pusę perėjo dalis Laisvosios Sirijos armijos, Filipinų organizacija „Abu Sayyaf“. Islamo Valstybė sparčiai plėtė savo valdas Irake ir 2014 m. spalio 11 d. apgulė Bagdadą, bet jo nepaėmė. Ištikimybę Valstybei paskelbė Dernos miestas Libijoje. 2015 m. Afganistano, Jemeno džihadistai perėjo į Kalifato pusę. Jemeno „Ansar ar Šarija“ perėjo nuo priklausomybės „Al Kaedai“, prie Islamo Valstybės. Vėliau tą patį padarė „Boko Haram“ Afrikoje, Uzbekistano džihadistai. Teroristai Egipte 2015 m. spalio 31 d. susprogdino Rusijos avialinijoms priklausiusį lėktuvą su 224 žmonėmis ir už tai atsakomybę prisiėmė IV. 2016 m., pasak Pentagono, IV pajėgos Libijoje siekė 5000 kovotojų.

2015 m. gegužės 15 d. IV užvaldė Ramadį Irake ir tuo pačiu metu Palmyrą Sirijoje. 2015 m. viduryje IV pasiekė savo galios viršūnę, jos valdomoje teritorijoje gyveno apie 8 mln. žmonių. 2015 m. JAV bombardavo IV pozicijas, kad apsaugotų autonominį kurdų regioną Irake nuo jų valdžios plitimo. Tarptautinėje koalicijoje prieš IV dalyvavo Saudo Arabija, Bahreinas, Jordanija ir JAE. 2015 m. rugsėjį į veiksmus Sirijos pilietiniame kare įsijungė Rusija, palaikiusi Sirijos vyriausybines pajėgas. IV pradėjo prarasti pozicijas Irako vyriausybinėms, kurdų kovotojų ir provyriausybinėms Sirijos pajėgoms. 2015 m. gruodį IV prarado Ramadžio ir 2016 m. liepą – Faludžos, kontrolę. 2017 m. liepos mėn. Irako vyriausybinės pajėgos susigrąžino valdžią Mosule, spalį kurdų pajėgos užėmė Raką Sirijoje. 2017 m. lapkritį tiek Irako, tiek Sirijos vyriausybės paskelbė įveikusios IV. 2018 m. IV buvo praradusi beveik visas savo teritorines valdas, tačiau atskiros grupės tebeveikė Sirijos ir Irako teritorijose. Pentagono vertinimu, 2018 m. Irake veikė apie 17000, Sirijoje − 14000 IV kovotojų. Panašiai vertino JT − 20000−30000 kovotojų abiejose valstybėse. Už pagalbą sugaunant IV „kalifą“ Abu Bakrą al Bagdadį JAV vyriausybė pažadėjo 25 mln. JAV dolerių užmokestį.

2019 m. spalį JAV pajėgų reido metu žuvus Abu Bakrui al Bagdadžiui „Islamo valstybė“ naujuoju savo vadu paskelbė Abu Ibrahimą al Hašimį al Kuraišį. Pastarasis žuvo 2022 m. vasario 4 d. Sirijoje JAV pajėgų reido metu.

Irako ir Levanto islamo valstybė daugelyje pasaulio valstybių paskelbta teroristine. Tarp jos kovotojų buvo gausu islamo ekstremistų iš užsienio šalių. Į karą prieš ją stojo JAV, kitos vakarų valstybės, aplinkinės musulmoniškos valstybės. Irako ir Levanto islamo valstybė pripažįsta fundamentalistinį salafitinį islamą, šariato teisę. Savo valdomose teritorijose kitatikius vertė priimti sunizmo pakraipos islamą arba palikti gyvenamąją vietą (ypač nuo to nukentėjo jazidai, kurie vietomis tapo genocido aukomis). Valstybės priešai, įkaitai dažnai būdavo nukirsdinami, nemusulmonų moterys ir mergaitės verčiamos vergėmis, tapdavo prievartavimų aukomis. Irako ir Levanto islamo valstybė atmeta bet kokią pasaulietinę valdžią, patriotizmą ir pripažįsta tik dieviškąją valdžią. Šventojo karo idėja plėtojama ir šiuolaikinėmis technologijomis (agitaciniai vaizdo klipai, našidai). IV skelbė, kad jų šariatu paremta tvarka yra mylima žmonių, bet realybė buvo kitokia. 2014 m. rugpjūtį jie išžudė 700 besipriešinančios šeitatitų genties narių, lapkritį atliko viešas egzekucijas sunitų Abu Nimro genties nariams (46−300 aukų, pagal įvairius šaltinius).

Organizacija sunaikino daug kultūrinio paveldo, kuris prieštarauja jų ideologijai (krikščionių, šiitų, iki islamines šventvietes). Buvo paviešinti vaizdo įrašai, kuriuose matomas naikinamas kultūros paveldas Nimrude, Hatroje, Palmyroje. Naikinti Mosulo muziejaus artefaktai ir Mosulo pranašo Jonos šventykla.

Pasak JAV žvalgybos, 2006 m. grupuotė gaudavo 70–200 mln. JAV dolerių pajamų per metus iš degalų ir naftos kontrabandos, įkaitų išpirkų, mažumų (šiitų, krikščionių ir kt.) reketo. 2014 m. CŽV perėmė IV informacinių laikmenų, iš kurių paaiškėjo, kad grupuotės turtas siekė 875 mln. JAV dolerių. Užėmusi Mosulą grupuotė pagrobė 429 mln. JAV dolerių iš vietos centrinio banko, nors vėliau Irako atstovai neigė tokią sumą buvus pagrobta. IV uždirbdavo pardavinėdama senovines liekanas ir gaudavo apie 1–3 mln. JAV dolerių per dieną iš naftos pardavimų juodojoje rinkoje.

Išpuoliai, kuriuos įvykdė ar už kuriuos atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“:

• 2002 m. spalio 28 d. pirmasis IV išpuolis, Jordanijoje nužudytas JAV diplomatas.
• 2003 m. rugpjūčio 19 d. sprogdinti JT pastatai Bagdade. 23 žuvusieji, daugiau nei 100 sužeistų.
• 2003 m. rugpjūčio 23 d. sprogdinta Imamo Ali šventykla Nadžafe, 85 žuvusieji.
• 2005 m. lapkričio 9 d. viešbučių sprogdinimai Amane. 57 žuvusieji.
• 2009 m. rugpjūtį sprogdinti vyriausybiniai pastatai Bagdade. 250 žuvusiųjų, daugiau nei 1000 sužeistų.
• 2010 m. gegužę daugelis atakų Irake kerštaujant už IV lyderių žūtį. 85 žuvusieji, daugiau nei 300 sužeistų.
• 2012 m. kovo 21 d. atakos Kerbeloje, Kirbuke, Bagdade ir kitur. 65 žuvusieji, daugiau nei 250 sužeistų.
• 2013 m. liepos 22 d. IV atakavo Abu Graibo ir Tadži kalėjimus, išlaisvinti 800 kalinių, susijusių su Al Kaeda. 26 žuvusieji.
• 2015 m. lapkričio 13 d. išpuoliai Paryžiuje. 130 žuvusiųjų, 100 sužeistųjų.
• 2016 m. kovo 22 d. bombų sprogdinimai Briuselyje. 31 žuvusysis, 340 sužeistų.
• 2017 m. gegužės 23 d. susprogdinta bomba koncerto metu Mančesteryje. 23 žuvusieji, daugiau nei 250 sužeistų.
• 2019 m. balandį IV prisiėmė atsakomybę už savižudžių sprogdintojų išpuolius Šri Lankoje. Daugiau nei 250 žuvusiųjų.
• Kabulo oro uosto ataka. 2021 m. rugpjūčio 26 d. 17.50 val. vietos laiku, netoli Hamido Karzajaus tarptautinio oro uosto Abėjaus vartų įvyko savižudžio sprogdinimas. Per išpuolį žuvo mažiausiai 182 žmonės, įskaitant 13 JAV kariuomenės narių. Sužeista per 150 žmonių. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė Chorasano provincijos Islamo valstybė (ISIS-K).
• 2023 m. rugpjūčio 12 d. per grupuotės „Islamo valstybė“ išpuolį prieš Sirijos kariuomenės autobusą žuvo 33 kariai.
• 2024 m. sausio 3 d. sprogdinimai Kermane, Irane. Žuvo 96, sužeisti 284 žmonės.
• 2024 m. kovo 22 d. išpuolis Maskvoje. Žuvo 137, sužeisti 180 žmonių.

Vikiteka: Islamo valstybė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Neoficialus Islamo Valstybės himnas Dawlat Al Islam Qamat