Druskos Rūgštis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Druskos rūgštis
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Druskos rūgštis
CAS numeris	[7647-01-0]
RTECS numeris	MW4025000
Cheminė formulė	HCl(H2O)
Molinė masė	36,46 g/mol
Rūgštingumas (pKa)	−8.0
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda	Bespalvis arba šviesiai gelsvas skystis
Lydymosi t°	−26 °C 38 % tirpalas
Virimo t°	110 °C, 20.2 % tirpalas; 48 °C, 38 % tirpalas
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas	1,9 mPa·s (25 °C), 31.5 % tirpalas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704	0 3 1 COR
Žybsnio t°	nedegus
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės	R34, R37
S-frazės	S26, S36, S45
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi rūgštys	Vandenilio bromidas, Vandenilio fluoridas, Sieros rūgštis, Vandenilio jodidas
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Druskos rūgštis – stipri rūgštis, gaunama HCl dujas tirpinant vandenyje. Ją atrado Jabir ibn Hayyan maždaug 800 metais. Dabartinė šios rūgšties gamyba siekia apie 20 milijonų tonų skaičiuojant tik HCl dujas. Ji naudojama plastikų tokių kaip PVC gamyboje, vaistų gamyboje, maisto, odos apdirbimo pramonėje. Tai skrandžio sulčių sudedamoji dalis.

Kadangi HCl dujų tirpumas vandenyje ribotas, koncentruota druskos rūgštimi laikomas apie 33 % tirpalas. Didesnei nei 40 % koncentracijai pasiekti ir išlaikyti reikia ypatingų sąlygų.

Pramonėje gaminama deginant chlorą vandenilio atmosferoje:

${\displaystyle \mathrm {\ Cl_{2}+H_{2}\ \longrightarrow \ 2HCl} }$ 

Organinėje sintezėje gaminant halogenintus junginius tokius kaip teflonas HCl yra kaip kitas produktas kurį irgi gera idėja ne išmesti, o naudoti kitur:

${\displaystyle \mathrm {\ R-H+Cl_{2}\ \longrightarrow \ R-Cl+HCl} }$ 
${\displaystyle \mathrm {\ R-Cl+HF\ \longrightarrow \ R-F+HCl} }$ 

Toks kelias pasirenkamas todėl, kad R-H + F₂ → nevaldomas sprogimas ir labai bloga (jei išvis kokia nors) išeiga!

Laboratorijoje HCl gaunama valgomąją druską veikiant koncentruota sieros rūgštimi ir gautas dujas leidžiant per stiklinę su vandeniu. Taip galima gauti net koncentruotą druskos rūgštį:

${\displaystyle \mathrm {\ NaCl+H_{2}SO_{4}\ \longrightarrow \ HCl+NaHSO_{4}} }$