Didysis Iranas (pers.
Pasaulio civilizacija Didysis Iranas ایرانزمین | |
---|---|
Šalis | Iranas, Afganistanas, Azerbaidžanas, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas, Rytų Turkestanas, dalis Turkijos, Irako, Pakistano |
Tautos | persai, kurdai, azeriai, tadžikai, uzbekai, puštunai, beludžiai, kt. |
Kalba | persų kalba kaip lingua franca |
Irano kultūrinis regionas per istoriją ne kartą keitė savo geografinę apibrėžtį, ir tai buvo susiję su Persijos kultūros ir civilizacijos plėtra.
Jo ištakos buvo apie I tūkst. pr. m. e. pradžią, kuomet Irano kalnyne ir aplinkinėse teritorijose apsigyvenę iranėnai, nepaisant tarpusavio geografinių ir kultūrinių skirtumų, puoselėjo bendrą tapatybę, kuri apėmė bendras tradicijas, panašias kalbas, bendrus dievus, religiją (Mazdaizmą) ir kulto centrus. Tuometinis Iranas (Senovės Persija) apėmė visą Irano kalnyną ir keletą sričių prie jo.
Iš pradžių sąvoka „Iranas“ formavosi kaip priešprieša sąvokai Turanas (arba Turanzamin) – barbariškoms klajoklių gentims, gyvenusioms šiaurėje, kurios, nors ir giminiškos iranėnams lingvistiškai, išpažino kitas religijas ir garbino kitokius dievus, propagavo kitokį gyvenimo būdą. Dar vėliau, apie III a., atsirado sąvoka Aniranas (Ne-Iranas), kuri apėmė ne tik Turaną, bet ir kitas „netikėlių“ tautas, pvz., Mažąją Aziją, Siriją, Armėniją, Kaukazą, vėliau arabus, tiurkus ir kt. Šis pasaulio skirstymas buvo užtvirtinamas mitologijoje, literatūroje (pvz., Avestoje, Šachnamėje).
Kultūrinis Iranas niekada nesutapo su politiniais junginiais. Daug Irano imperijų valdė tik dalį Irano, kitos taip pat valdė dalį Anirano. Pvz., Sasanidų valdovas Šapūras I (241–272) titulavosi „Irano ir Anirano karaliumi“.
Po krašto islamizacijos VII–VIII a. religija nustojo būti vienijančia ir išskiriančia jėga. Be to, regione apsigyveno vis daugiau ne iranėnų tautų (daugiausia tiurkai). Kalifatui silpstant ir susiformavus vietinėms valstybėms, IX–X a. susiformavo nauja Didžiojo Irano apibrėžtis. Tuo metu Iranas imtas suvokti kaip musulmoniška civilizacija, tačiau priešpriešinamas Arabų civilizacijai į vakarus nuo Zagroso ir Persijos įlankos. Skirtingai nei arabų civilizacijos kraštuose, kur įsigalėjo arabų kalba ir papročiai, Irane suklestėjo persų kalba, kuri tapo lingua franca, vienijančia daugybę skirtingų regiono tautų. Taip susiformavo persų civilizacija, viena iš Islamo civilizacijos atmainų.
Nuo X a. persų civilizacija plito į vakarus ir šiaurę. Į vakarus ją nešė kurdai, kurie apgyvendino Armėnijos kalnyną, vėliau seldžiukai, nunešę ją į Mažąją Aziją. Į šiaurę persų kultūrą platino prekybininkės Vidurinės Azijos tautos: jų dėka kultūrinis Iranas išplito iki pat Rytų Turkestano (dab. Kinija).
XIX a. vykusi kolonijinių valstybių konkurencija, kuri skaidė pasaulį ne pagal kultūrines ribas, taip pat nacionalizmas, skatinęs kurti etnines ir nacionalines kultūras, sugriovė Didžiojo Irano, kaip vieningo kultūrinio regiono pagrindus.
Didžiojo Irano istorija | |
Senovės Persijos istorija | |
Rašidunai > Omejadai | |
Abasidai | Tachiridai |
Safaridai | |
Bujidai | Samanidai |
Gaznevidų dinastija | |
Seldžiukai | |
Chorezmidai | Guridai |
Mongolų imperija | |
Ilchanatas | |
Timūridų dinastija | |
Safavidų dinastija | |
Afšaridai > Zendai | Duraniai |
Kadžarai > Pehlevi | |
Irano Islamo Respublika | Afganistanas, Turkestanas |
Didžiojo Irano regionai: | |
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas |
Musulmoniškais didžiausios ekspansijos laikais Persijos kultūrinė įtaka apėmė didelę dalį Azijos nuo dabartinės Turkijos iki Rytų Turkestano, nuo Indijos vandenyno iki Aralo jūros. Į vakarus ir į pietus nuo jo buvo Arabų civilizacija, į rytus – Indijos civilizacija, o į šiaurę – Didžioji Stepė. Šiaurės rytuose siekėsi su Kinijos civilizacija.
Regionas pasižymėjo ypač įvairiu reljefu, jį vagojo dykumos ir stepės ir sudarė didelis skaičius smulkesnių kultūrinių regionų:
Į rytus nuo Persijos Irako, Jazdo ir Kermano buvo dykumos Dešte Lutas ir Dešte Keviras. Rytiniame Irane buvo:
Į šiaurę nuo Chorasano ir Hindukušo kalnyno prasidėjo stepės ir dykumos. Čia buvo keletas derlingų regionų:
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Didysis Iranas, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.