Chorezmo Imperija

Chorezmo imperijai, egzistavusiai maždaug 1077–1231 m., priklausė didelė dabartinės Vidurinės Azijos, Afganistano ir Irano dalis. Imperija pirmąjį savo egzistavimo šimtmetį buvo Seldžiukų imperijos ir Karakitajų (Vakarų Liao dinastijos) vasalai, o maždaug 1190 m. - kaip nepriklausomi valdovai, kol 1219-1221 m. jų neužkariavo mongolai.

pers. خوارزمشاهیان Khwārazmshāhiyān Chorezmo imperija
imperija
↓ apie 1077 m. – 1231 →
Chorezmo imperijos žemės maždaug 1215 m., prieš pat ją užkariaujant mongolams
Sostinė	Gurgandžis (1077–1212) Samarkandas (1212–1220) Gaznis (1220–1221) Tabrizas (1225–1231)
Religija	sunizmas
Valdymo forma	absoliutinė monarchija
Chorezmšachas	Anušteginas Gharčajus
	Džalalas ad Dinas Mingburnu
Era	Viduramžiai
- Mongolų invazija į Chorezmą	1219–1221
- Jasicemeno mūšis	1230
Plotas
- apie 1210 m. arba	2 300 000 km²
- 1218 m. skaičiavimais	3 600 000 km²
Gyventojai
- 1220	5 000 000
Valiuta	dirhamas
Prieš Po Seldžiukų imperija Guridų dinastija Karakitajų chanatas Karachanidų chanatas Eldegizidai Ahmadilis Bavandų dinastija Gaznevidai Mongolų imperija

Chorezmo imperija nugalėjo Seldžiukų imperiją ir Guridų imperiją ir ilgainiui tapo galingiausia ir agresyviausia ekspansine imperija persų žemėse, kėlusi grėsmę Abasidų kalifatui. Manoma, kad XIII a. pr. imperija tapo didžiausia galybe islamiškajame pasaulyje. Apskaičiuota, kad imperijos plotas buvo nuo 2,3 mln. iki 3,6 mln. kvadratinių kilometrų, tai buvo viena didžiausių sausumos imperijų žmonijos istorijoje. Imperiją, kuri buvo sukurta pagal ankstesnės Seldžiukų imperijos pavyzdį, gynė didžiulė kavalerijos armija, kurią daugiausia sudarė turkai kipčiakai.

Chorezmo imperija buvo paskutinė turkų ir persų imperija prieš mongolų invaziją į Vidurinę Aziją. 1219 m. mongolai, vadovaujami Čingischano, įsiveržė į Chorezmo imperiją ir sėkmingai ją visą užkariavo vos per dvejus metus. Mongolai išnaudojo imperijos silpnąsias vietas ir konfliktus, apgulė ir apiplėšė turtingiausius miestus, apginklavo daugybę savo piliečių viename kruviniausių karų žmonijos istorijoje.

Chorezmo valstybės įkūrimo data tebėra ginčytina. Imperiją valdžiusią dinastiją įkūrė Anušas Teginas (iš čia ir ją valdžiusios dinastijos pavadinimas - anušteginidai), buvęs Gardžistano valdovų tiurkų vergas, vėliau seldžiukams tarnavęs mameliukas. Chorezmo nepriklausomybę nuo kaimynų įtvirtino Ala ad Dinas Atsizas (valdęs 1127–1156 m.), Anušo Tegino palikuonis ir trečiasis chorezmšachas.

 

Chorezmšachų titulas įvestas dar 305 m. Afrigidų dinastijos pradininko ir naudotas iki 995 m. Dar kartą atkurtas, spėjama, XI a. Per 1017 m. sukilimą Chorezme sukilėliai nužudė tuometinį Chorezmo valdovą Abul Abasą Mamuną ir jo žmoną Churradži, Gaznevidų sultono Mahmudo Gazneviečio seserį. Į tai atsakydamas Mahmudas įsiveržė į regioną, kad numalšintų sukilimą. Paskyręs naują valdovą aneksavo dalį Chorezmo. Taip Chorezmas tapo Gaznevidų imperijos provincija ir ja išliko iki 1034 m.

1077 m. regiono kontrolė, prieš tai 1042-1043 m. priklausiusi seldžiukams, perėjo į Anuštegino Gharčajaus, tiurkų kilmės mameliukų seldžiukų vado, rankas. 1097 m. tiurkų kilmės Chorezmo valdytojas Ekinčis ibn Kochčaras paskelbė nepriklausomybę nuo seldžiukų ir pasiskelbė Chorezmo šachu. Tačiau neilgai trukus jį nužudė keli sukilę seldžiukų amirai. Vėliau jį pakeitė Anuštegino Gharačajaus sūnus Kutbas al Dinas Muhamedas, kurį iškėlė vėl regioną užkariavę seldžiukai. Taip Kutbas al Dinas tapo pirmuoju chorezmšachu, po kurio šis titulas tapo paveldimas.