Azoto Rūgštis
| Azoto rūgštis | |
|---|---|
  | |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Azoto rūgštis | |
| CAS numeris | 7697-37-2 |
| RTECS numeris | QU5775000 |
| Cheminė formulė | HNO3 |
| SMILES | O[N+](=O)[O-] |
| NFPA 704 | 0 4 0 OX |
Azoto rūgštis (pagal naujausią IUPAC nomenklatūrą nitrato rūgštis) – stipri neorganinė rūgštis. Cheminė formulė HNO3. Tai koroziją sukeliantis ir nuodingas junginys. Sukelia odos nudegimus. Net nuo mažos koncentracijos tirpalų oda kuriam laikui pagelsta. Todėl reikia imtis papildomų atsargumo priemonių dirbant su šia medžiaga.
Azoto rūgšties formos
Azoto rūgštis, kurios koncentracija yra didesnė nei 70 %, vadinama koncentruota. Jei koncentracija viršija 86 %, tokia azoto rūgštis vadinama rūkstanti azoto rūgštis. Rūkstanti azoto rūgštis skirstoma į baltą ir raudoną. Raudona spalva gali atsirasti, jei iš rūgšties išsiskiriantys raudonai rudi NO2 garai reaguoja su rūgštyje esančiu vandeniu ir taip pasigamina nitritinė rūgštis.
Cheminės savybės
Azoto rūgšties pKa yra −2 vandeniniame tirpale, taigi ji pilnai skyla į NO3- ir H+ jonus. Azoto rūgšties druskos vadinamos nitratais, jos puikiai tirpsta vandenyje ir kituose poliniuose tirpikliuose.
Kambario temperatūroje rūgštis skyla ir po skilimo išsiskiriantys azoto oksidai matomi kaip geltoni, rudi ar raudoni dūmai. Dar greitesnis skilimas kaitinant šviesoje. Lygtis:
- 4HNO3 → 2H2O + 4NO2 + O2 (72 °C)
- HNO3 + H2O → H3O+ + NO3-
- HNO3 + NaOH → NaNO3 + H2O
Oksidacinės savybės
Jei ji karšta ir koncentruota tai labiau linkusi reaguoti kaip oksidatorius.
- Cu + 4HNO3 → Cu(NO3)2 + 2NO2 + 2H2O
Praskiesta jau reaguoja panašiau kaip ir kitos stiprios rūgštys.
- 3Cu + 8HNO3 → 3Cu(NO3)2 + 2NO + 4H2O
Dėl tokių savybių H2 retai susidaro. Tik magnis ir kalcis išstumia vandenilį iš HNO3 „paprastai“, bet ir tuomet reikia šaldyti ir naudoti skiestą rūgštį.
Pasyvavimas
Koncentruota azoto rūgštis nereaguoja (tiksliau sakyti reaguoja nepalyginamai lėčiau nei skiesta) su dauguma metalų. Tai vadinama oksidaciniu pasyvavimu.
Kitos reakcijos
- 3C + 4HNO3 → 3CO2 + 4NO + 2H2O
Baltymų atpažinimas
Baltymai reaguodami su koncentruota azoto rūgštimi – suyra, susidaro ryškiai geltonos spalvos medžiaga, tokia reakcija yra vadinama ksantoproteinine ir yra naudojama baltymams atpažinti.
Gamyba
- Pirmas gamybos kelias tai azoto pentoksidą – N2O5 veikti vandeniu.
- Kitas būdas tai veikti NO2 su vandeniu ir deguonies pertekliumi. Šio būdo trukumas tas, kad taip gaunama kartu ir nitrinė rūgštis.
- Pramoninis azoto rūgšties gamybos būdas dar žinomas kaip Ostvaldo procesas.
- Laboratorijoje dažniausiai pasirenkama sieros rūgšties ir nitrato reakcija sumaišant šias medžiagas lygiais kiekiais ir distiliuojant viurco kolboje. Jei azoto rūgštis bus naudojama organinių junginių nitratavimui tai distiliavimo gali būti atsisakoma, paprastumo dėlei, nes vis vien vėliau reiks azoto rūgštį maišyti su sieros rūgštimi reikiamam reagentui gauti.
Naudojimas
Visų pirma tai esminė medžiaga gaminant daugumą sprogmenų ir trąšų. Taip pat ji svarbi vaistų gamyboje. Azoto rūgštis panaudojama gaunant tokias medžiagas: Nitroglicerinas, TNT, RDX, PETN, Amonio nitratas.
Azoto rūgštis dar svarbi metalurgijoje, ypač tauriųjų metalų apdirbime. Azoto rūgšties mišinys su druskos rūgštimi dar žinomas kaip karališkasis vanduo, tai vienas iš nedaugelio reagentų tirpdančių net platiną ir auksą.
Kartais ji kaip stiprus oksidatorius naudojama raketų kurui.
Šaltiniai
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Azoto rūgštis, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.