Antilopė

Tai apie du trečdaliai visų atrajonančių dykaragių rūšių. Viena rūšis turi šį žodį lotyniškame pavadinime (Antilope cervicapra), tačiau apskritai „antilopė“ nėra aiškus taksonominis vienetas, labiau tai grupė kuriai priskiriama viskas, kas nepriskirta kitur. Antilopių grupė yra įvairialytė, kai kurios jų rūšys yra artimesnės jaučiams, avinams, ožiams, negu tarpusavyje. Antilopės labai įvairios ir savo dydžiu, nuo 30 cm aukščio ir 3,5 kg masės nykštukinės antilopės (Neotragus pygmaeus) iki 180 cm aukščio ir iki 800 kg masės kanų (Taurotragus oryx).

Antilopių patinai būna raguoti, jų ragai yra nuolatiniai, dažnai įvairiai išlenkti. Vidutinio dydžio antilopės (gazelės, impalos) paprastai būna grakštaus sudėjimo, mažomis nagomis, trumpa uodega.

Antilopės nuo plėšrūnų ginasi skirtingais būdais.

• Mažos pavienės antilopės gyvena tankiai apaugusiuose plotuose, kur slepiasi nuo plėšrūnų. Pvz., dukeriai pasižymi polinkiu slėpdamiesi nerti į tankumynus. Jų pavadinimas afrikanų kalba yra duiker 'nardytojas'.
• Gazelės ir kitos jų dydžio antilopės bėga ir liuoksi.
• Didžiosios antilopės telkiasi į dideles bandas, nuo plėšrūnų bėga arba ginasi grupėse.

Antilopės gyvena gana įvairiose buveinėse, dažniausiai miškuose, miškingose teritorijose, savanose, žolinėse lygumose. Kai kurios rūšys prisitaikiusios gyventi kalnuose, uolinguose plotuose arba karštosiose ar šaltosiose dykumose. Kelios rūšys gyvena pelkėse, yra pusiau vandeninės.

Herbuose vaizduojama žmogaus sugalvota, gamtoje neegzistuojanti plėšrios antilopės rūšis (heraldinė antilopė). Realios antilopės nėra plėšrūnai.