Atuoms

άτομοσ – nedaluoms) – mažiausė elektrėškā neotrali kemėne elementa dalalė, katra tor anuo keminės savībes. Atuoma dīdis īr aple 0,1 nanometra. Vienam kubėniami metrė telp aple 10³⁰ atuomu.

Savuoka „atuoms“ da V a. pr. m. e. ivedė graiku piliosops Demokrits. Palē anuo teorėjė, visos materijals sosėded ėš ivairiū tipu smolkiu dalaliu, basiskėriantiu sava fuorma ė dīdiu, karu nabimanuom da labiau soskaidītė vei sonaikintė.

Atuoms bova laikuoms elementariausė materijala dalale lėgė pat 1897 m., kumet onglu fizėks Dž. Dž.Tompsons irodė ka egzistoun smolkesnės ož atuoma dalalės – elektruonā. Kemėjuo atuoms apėbriežiams kāp mažiausė kemiškā nedaluoma materijala dalalė. Kemėjā sodėtinga sėstema īr muolekolė. Tuo terpu fizėka smolkē nagrinie atuoma struktūra, muolekolė fizėkas muoksle – elementari sėstema.

Atuoms - mažiausė elementa dalalė, katruos spėndolīs svīruo nū 0,53 x 10^{-10 m.} (ondenėlė) lėgė 2,7 x 10^-10 m. (urana atuoma). Dėdliuojė atuoma masės dalis - 10 ^-14 - 10^-15 m spėndolė kondoulī, katra sodara teigiamė pruotuonā ė neotralaus krūvė neutruonā, a aplėnkou kondouli skrend neigiama krūvė dalalės - alektruonā.

Neotraliam atuomė pruotuonu skaitlios kondoulī īr līgos alektruonu skaitliou ė atėtink kemėnė elementa atuomėni nomeri. Atuomou netekos vėina a daugiau elektruonu, atuoms patamp teigiamo juono, kadongė krūvis diel dėdesnė protuona skaitliaus patamp teigiamo. Kumet prisėjongiamė papėlduomė alektruonā, atuoms vėrsta neigiamo juono. Tuo patėis kemėnė elementa atuomā, torėntīs skėrtėnga neutruonu skaitliu kondoulī vadėnamė izotuopās. Šiuo čieso žėnuomė 112 kemėniu elementu atuomā.