Sulavesis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Plotu 11-oji pasaulyje sala: 189 216 km². Šiaurinę salos dalį kerta pusiaujas, kurio juostoje visus metus gausiai lyja. Dėl tokio klimato saloje vyrauja drėgnieji atogrąžų miškai.

Islamas įsiskverbė į Sulavesį tik 1630 m. – vėliau negu į kitas Indonezijos salas. Maždaug tuo pat metu į salą atvyko ir krikščionių misionierių. Dėl to Sulavesyje krikščionių yra daugiau (įvairūs šaltiniai nurodo nuo 18 iki 40 % nuo bendrojo tikinčiųjų skaičiaus) negu Javoje ar Sumatroje.

Didžioji dalis gyventojų susitelkę pietvakariuose, Udžung Pandango (Ujung Pandang, anksčiau Makassar) mieste, taip pat šiaurėje aplink Manadą (Manado; oro uostas). Etniškai gyventojai sudaro skirtingas grupes – pietvakariuose anksčiau buvusios karingos makasarų (?) ir bugių (?) tautos, salos viduryje – toraja gentis, labai dominanti turistus, minhasa gentis šiaurėje (daugiausiai krikščionys, kultūra artimi filipiniečiams).

Maždaug 50 metų tiestas kelias sujungė salos administracinį centrą Udžung Pandangą su Manadu šiaurėje (Trans-Sulawesi-Highway).

1512 salas aplankė portugalai. 1530 minima Gova karalystė (centras – Makasaras) pietuose, kuri užkariavo aplinkines teritorijas. Sala buvo olandų įtakoje, bugiai 1902–1906 maištavo.