Vitaminas A

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vitamino A provitaminas – beta karotinas, iš kurio kepenyse gaminamas vitaminas A.

Vitaminas A (retinolis)
Bendri duomenys
Cheminė formulė	C20H30O
Molekulinė masė	286,456 g/mol
Vitamino savybės
Tirpsta	Riebaluose
RDA (suaugusiam vyrui)	900 µg/dieną
RDA (suaugusiai moteriai)	700 µg/dieną
Trūkumo simptomai
susilpnėjusi rega sausa oda
Pertekliaus simptomai
kepenų apsinuodijimas osteoporozė
Pagrindiniai šaltiniai
žuvų taukai sviestas kiaušinio trynys kepenys pienas ir jo produktai morka moliūgas pomidoras kopūstai ir kitos žalios daržovės

Vitaminą A, priklausomai nuo jo cheminės struktūros, vadina retinoliu, retinaliu arba retinoidu.

Vitamino A yra gyvūninės kilmės maisto produktuose – žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės kepenėlėse, jautienos kepenyse, piene, grietinėlėje, grietinėje, fermentiniame sūryje.

Beta karotino daugiausia morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose.

Kadangi vitaminas A pasisavinamas su riebalais, morkas ar jų sultis patartina vartoti su šiek tiek aliejaus ar riebalų.

Oda. Vitaminas A būtinas ląstelėms augti ir daugintis. Jis užtikrina normalią epitelinių audinių (oda ir gleivinė) būklę. Trūkstant vitamino A, oda ir gleivinė sausėja, odoje atsiranda įtrūkimų, labai sumažėja atsparumas infekcijoms.

Rega Įsisavintas vitaminas A ar karotinai audiniuose paverčiami retinoliu, kuris vėliau verčiamas retinaliu arba retinolio rūgštimi. Retinalis yra svarbus regos funkcijai, retinolio rūgštis reikalinga tarpląsteliniams retinolio rūgšties receptoriams.

1967 metais amerikiečių biochemikas Džordžas Valdas gavo Nobelio premiją, nustatęs vitamino A reikšmę regėjimui. Vitaminas A yra naudojamas esant bet kokiam šviesos dirgikliui rodopsino sintezei. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie daug laiko praleidžia prie televizorių, kompiuterių ekranų ir kurių akys vos ne kiekvieną sekundę turi reaguoti į kontrastinius šviesos dirgiklius. To pasekmė – didelis vitamino A poreikis. Kadangi per daugelį milijonų metų akis įgijo gyvybiškai svarbaus jutimo organo reikšmę, joje išsivystė ypač tankus kraujagyslių tinklas, kuris reikalingas tam, kad būtų tiekiamas vitaminas A. Kiekvieno šviesos dirgiklio atveju vyksta cheminis rodopsino molekulių skilimas. Tuo pačiu metu, vykstant biosintezei, iš baltymų ir vitamino A sudaromos naujos rodopsino molekulės. Jeigu vitamino trūksta, neišvengiamai pradeda blogėti regėjimas. Be to, trūkstant vitamino A, pradeda džiūti ir kietėti akies ragenos ląstelės, todėl mes prarandame ir apsauginę ašarų plėvelę. Dėl šios priežasties užanka ašarų kanalai, išdžiūva konjunktyva (voko gleivinė), todėl kyla pavojus, kad išsivystys konjunktyvitas.

Ir vitamino trūkumas, ir perdozavimas gali būti labai žalingas ar netgi mirtinas. Trūkstant vitamino suprastėja rega tamsoje, išblykšta ir sausėja oda. Vitamino A gali pritrūkti dėl nesveikos, nevisavertės mitybos arba sutrikus žarnyno įsiurbimo (rezorbcijos) funkcijai.

Požymiai: virškinimo sutrikimas, pykinimas, vėmimas, regos sutrikimai, svaigulio priepuoliai, nekoordinuoti judesiai. Smarkiai perdozavus skauda sąnarius ir kaulus, padidėja kepenys. Skirtingai prisitaikiusiems gyvūnams mirtina dozė skirtinga – kai kurie gyvūnai (ypač prisitaikę prie poliarinių sąlygų) kepenyse gali kaupti tokias vitaminų dozes, kurios žmogui yra mirtinos.