Stichinė Nelaimė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Žmonijos silpnoji vieta, apsunkinanti išgyvenimą užklupus gamtos stichijai yra nesugebėjimas planuoti ateitį arba neturėjimas priemonių padėsiančių apsisaugoti užklupus gamtos stichijai. Visa tai atsiliepia finansų, pastatų ir žmonių netektimi. Praradimų rezultatai priklauso nuo to kaip visuomenė reaguos į katastrofą. Tai galima suprasti kaip formuluotę: stichija užklumpa tada, kai atsiranda galimybė būti pažeidžiamu. Gamtos pavojai niekada netaps stichine nelaime, jei vietovė yra nepažeidžiama (pvz., stiprūs žemės drebėjimai neapgyvendintose vietovėse). Kartais terminas gamtos yra ginčytinas, nes kai kuriais atvejais pavojai ir katastrofos nenutinka be žmogaus įtakos. Stichijos poveikio stiprumas taip pat priklauso nuo stichijos dydžio, prigimties (pvz., žaibas gąsdina tik mažą vietovę, o smūginiai įvykiai gali sunaikinti civilizaciją).

 

• Geologinės:
  • Griūtys, lavinos (Velingtono lavina 1910 m., Blono lavina 1954 m.);
  • Žemės drebėjimai (Indijos vandenyne 2004 m., Kašmyras 2005 m.);
  • Nuošliaužos;
  • Smegduobės;
  • Ugnikalnių išsiveržimai (Vezuvijaus išsiveržimas 1631 m.).

 

• Hidrologinės:
  • Potvyniai (Didysis potvynis 1993 m., Mozambiko potvynis 2000 m.);
  • Sūkuriai (Moskstraumeno sūkurys prie Norvegijos);
  • Stovinčiosios bangos;
  • cunamiai (didžiausias 524 metrų aukščio užfiksuotas netoli Aliaskos).

 

• Klimatinės:
  • Pūgos (Didžioji pūga 1888 m.);
  • Sausros (Indijoje 1900 m., Kinijoje 1928-30 m.);
  • Taifūnai;
  • Ledynmetis;
  • Tornadai.