Puyi

Puyi kin 愛新覺羅
Čing dinastija
Gimė	1906 m. vasario 7 d. Pekinas
Mirė	1967 m. spalio 17 d. (61 metai) Pekinas
Tėvas	Princas Čunas
Motina	Guwalgia
Kinijos imperatorius
Ankstesnis	Zaitian
Vėlesnis	-
Vikiteka	Puyi

vasario 7 d. – 1967 m. spalio 17 d.) – dvyliktasis ir paskutinis mandžiūrų Čingų dinastijos Kinijos imperatorius.

Puyi buvo iš Madžiūrų Aisian Goro klano, paskutinis Kinijos imperatorius tarp 1908–1924 m. (valdantis imperatorius tarp 1908–1912 m., ir nevaldantis imperatorius nuo 1912–1924 m.), jis buvo 12 Čingų dinastijos imperatorius, valdantis visą Kiniją.

Puyi paveldėjo sostą po Guangxu imperatoriaus (1875–1908), kuris buvo 1 princo Čuno ir jo žmonos, kuri buvo jauniausia našlės imperatorienės Cisi sesuo, sūnus.

Puyi buvo vyriausias 2 princo Čuno (1883–1951), pirmosios jo sugulovės ledi Lingiya (1866–1925) sūnus bei imperatoriaus Guangsiu sūnėnas.

Kai imperatorius Guangsiu 1908 m. mirė, kaip spėjama jis buvo nunuodytas imperatorienės – našlės Cisi, ši sumanė į drakono sostą pasodinti nepilnametį Pujį. Vos spėjus patvirtinti Pujį kaip imperatorių, Cisi (1835–1908) tą pačią dieną Uždraustajame mieste mirė.

Po Cisi mirties, dvejų metų ir dešimties mėnesių Puyi užėmė sostą, 1908 m. gruodį. Savo autobiografijoje jis rašė: mane pasodino į sostą ir visa ceremonija truko labai ilgai, todėl aš ėmiau verkti, sakydamas, kad man čia nepatinka, aš noriu, namo, aš noriu namo. Visi susirinkusieji buvo šokiruoti.

 

Jo tėvas princas Čunas valdė kaip regentas iki 1911 m. gruodžio 6 d., kai imperatorienė našlė Longyu atsigręžė į revoliuciją. Puyi privalėjo atsisakyti sosto, tačiau buvo paliktas gyventi kaip įkaitas Uždraustajame mieste. Jam buvo skirtas plotas prilygstantis Niujorko centriniam parkui. Imperatoriui buvo uždrausta palaikyti bet kokius ryšius su išoriniu pasauliu. Jis tapo įkaitu, savo paties namuose. Vienintelis dalykas, kuris jam leido plaikyti ryšius su aplinka buvo telefonas, kurį leido įsivesti valdžia ir rūmų tarnai. Pagal taisykles, visiems imperatoriams buvo draudžiama naudotis bet kokiais naujoviškais dalykais, neleista netgi dėvėti akinių. Puyi buvo pirmasis, kuris liepė atvežti jam dviratį ir pirmasis, kuris pradėjo dėvėti akinius, nes jo rega buvo labai silpna. Taip pat pirmasis nebenešiojo Madžiūrų kasos ir pradėjo dėvėti europietiškus rūbus. Didžiausią įtaką imperatoriui padarė jo auklėtojas anglų džentelmenas Arčibaldas Flemingas Džonstonas, kuris buvo pakviestas į imperatoriaus rūmus kaip Anglijos ambasados protašė. A. F. Džonstonas išgyveno Uždraustajame mieste iki 1924 m.

1922 m. budamas 16 metų Puji vedė Van Rong (1906–1946), kuri tapo jo imperatoriene bei ledi Puren, kuri tapo jaunesniąja jo žmona. Pirmiausia imperatorius norėjo vesti trylikametę Wen Xiu (1907–1950), tačiau buvo nuo to atkalbėtas, nes šioji buvusi negraži.

Puyi turėjo keletą brolių, du iš jų buvo svarbūs Kinijos istorijoje ir Čingų dinastijai:

• Pujie (1907–1994), jis turėjo antraeiles pareigas Mandžiuko viriausybėje.
• Puren (kuris vėliau tapo Jin Youzhi) (gimė 1918 m.), jaunesnis pusiau – brolis, gimė po to, kai karališkoji šeima jau buvo praradusi savo galią valstybėje.

Puyi žmonos

• Gobulo Wan Rong, (婉容) (1906–1946). Ištekėjo 1922 m. už Puyi.
• Wen Xiu, Šu klano imperatoriškoji sugulovė (淑妃) (1907–1950/51). Ištekėjo 1922 m., išsiskyrė in 1931 m.
• Tan Yuling, Ksiango klano sugulovė (谭玉龄)(1920–1942). Ištekėjo 1937 m.
• Li Yuqin, Fu klano sugulovė (李玉琴)((1928–2001). Ištekėjo 1943 m., išsiskyrė 1958 m.
• Li Shuxian (李淑賢) (1925–1997). Ištekėjo 1962

1917 m. nuo liepos 1 iki liepos 12 d. generolas Zhang Hun pasodino Puyi į sostą. Tuo metu revoliucionieriai metė bombas į Uždraustąjį miestą, kurios sugriovė vienus iš rūmų. Imperatoriui vėl teko atsisakyti sosto ir šį kartą jis buvo iškeldintas iš Uždraustojo miesto su visa šeima ir tarnais. Tai buvo pirmas kartas per keturius šimtus metų, kai imperatorius išėjo į miestą, nes iki tol, imperatoriai privalėjo gyventi tik rūmuose ir nesirodyti žmonėms. Buvo draudžiama net pažvelgti į imperatorių. 1924 m. Puyi paliko Uždraustąjį miestą. Po kelių mėnesių jis išsiskyrė su antrąją savo žmona.

 

1932 m. kovo 1 d. Puyi buvo Japonijos įtrauktas ir tapo Mandžuko valdovu (Madžurijos). Tai buvo Japonijos valdoma marionetinė karalystė. 1934 m. Puyi buvo oficialiai pripažintas Madžuko imperatoriumi, o jo žmona Van Rong, Madžuko imperatoriene, deja, bet ji mirė 1946 m. dėl nuolatinio opijaus vartojimo taip ir nesusilaukusi nuo Puyi nei vieno vaiko. Nors buvo manoma, kad ji galėjo susilaukti vaiko, tik jį nužudę daktarai, kurie ją operavo. Japonijos imperatorius Hirohito ištekino savo dukrą už Puyi brolio Puje ir taip dvi dinastijos susijungė. 1945 m. Madžuką užkariavo komunistinė Rusija. Puyi buvo sučiuptas ir uždarytas į Sibiro konclagerį penkeriems metams perauklėjimui. Madžiuko karalystė subirėjo.

1950 m. reikalaujant Komunistinei Kinijai, Puyi buvo parduotas Mao Dzedungui ir jo valia uždarytas į lagerį, kuriame kalėjo daugelis dvaro pareigūnų. Po metų jis buvo atskirtas į vienutę. Puyi prakalėjo iki 1960 m. Po to iki 1964 m. dirbo sodininku Pekino botanikos sode bei parašė atsiminimų knygą „Nuo imperatoriaus iki miestiečio“. Puyi vedė dar 5 kartus. Paskutinė jo žmona Hanų kilmės seselė Li Shuxian (1925–1997), kuri mirė nuo plaučių vėžio. Ji buvo pirmoji kinų tautybės moteris, ištekėjusi už imperatoriaus. 1967 m. praėjus dienai po kultūrinės Revoliucijos Puyi mirė. Jis palaidotas Pekino miesto kapinėse.

Li Han Hsiang 1986 m. sukurtas filmas „Degantis Drakonas“ (Hou Long) ir Bernardo Bertolučio 1987 m. filmas „Paskutinis imperatorius“ (The Last Emperor) yra apie Puyi gyvenimą.

• Royalty.nu: Extended Bio
• TIME: Last Emperor’s Humble Occupation Archyvuota kopija 2001-01-29 iš Wayback Machine projekto.
• Li Xin, Puyi našlė, atskleidžia paskutiniojo imperatoriaus švelniają pusę
• Pu Ru (溥儒), Pu Yi’s cousin, accomplished Chinese brush painter and calligrapher