Priekulė – miestas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 20 km į pietus nuo Klaipėdos, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda .
Seniūnijos centras, yra 2 seniūnaitijos. Mieste stovi Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (nuo 1938 m.), Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia, yra Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, Priekulės specialioji mokykla, vaikų darželis, I. Simonaitytės memorialinis muziejus, biblioteka, paštas, hipodromas „Vingio parkas“ (vyksta jojimo varžybos), buvęs Priekulės dvaras, Priekulės Ernsto Vicherto teatras.
Priekulė | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Miesto centras | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
Valstybė | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Klaipėdos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų | 1 251 | |||||||||||||||
Plotas | 2,450 km² | |||||||||||||||
Tankumas | 511 žm./km² | |||||||||||||||
Pašto kodas | LT-96047 | |||||||||||||||
Vikiteka | Priekulė | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
vok. Prökuls |
XVI a. 1-ojoje pusėje miesto vietoje buvo Paminijos (ar Paminijo) kaimas (vandenvardinis vietovardis) – iš viso 3 sodybos. 1540 m. šito kaimo seniūnas buvo Lukas Priekulis (Lucas Precoll) ar Priekulė. Taigi, Priekulė yra asmenvardinis vietovardis. Pačios pavardės kilmė tikriausiai yra latviška (plg. Priekulės miestas Latvijoje).
Kita versija miesto vardą sieja su geografine padėtimi: Priekulė įsikūrusi Pajūrio žemumoje, prie Minijos upės kilpos, kuri senovėje vadinta kule. Pagal šią versiją, Priekulės vardas gali būti kildinamas iš žemaitiško posakio „prie kūlio“, nors pastebėtina, kad Priekulė istoriniuose šaltiniuose visada buvo rašoma su trumpąja u, o ne ilgąja ū.
Rašytoja Ieva Simonaitytė taip rašė apie etimologiją:
Miestas susiformavęs penkių kelių kryžkelėje: be pagrindinio kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , kelias ėjo į Dreverną, Lankupius, Ventę ir Agluonėnus. Didžioji miesto dalis yra dešiniajame Minijos krante, upės vingyje. Miestas įsikūręs šalia geležinkelio Šilutė–Klaipėda, 7 km į rytus nuo Kuršių marių. Vingio parke stovi gamtos paminklas – Priekulės ąžuolas (1,5 m storio ir 25 m aukščio). Priekulės mieste vyrauja pamario kraštui būdinga architektūra, nedidelio aukštingumo daugiabučiai, individualūs gyvenamieji namai. Šalia miesto yra keli nedideli priemiesčiai (Priekulės I k., Priekulės II k., Gropiškio, Pangesų k.).
Per Priekulę iki 2013 metų ėjo kelias 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Kelias nukreiptas 2013 metais į rytus nuo Priekulės pastačius aplinkkelį. Aplinkkelis tęsiasi nuo Dituvos iki kelio į Agluonėnus, vėliau ketinama pratesti iki Veiviržo upės. Iš Priekulės galima pasiekti Dreverną 2206 Priekulė–Dreverna–Svencelė . Taip pat eina kelias į Kintus 2201 Priekulė–Sakūčiai–Ventė . Yra veikianti Priekulės geležinkelio stotis. Per Miniją nutiesti Priekulės geležinkelio, Vymerio tiltai.
Gamtos vertybės:
Pagal Melno taiką su Vokiečių ordinu, Priekulės apylinkės (kuriose gyveno nemažai lietuvių) atiteko Ordinui, o vėliau – Prūsijai. Pati Priekulė minima nuo 1511 m. XVI a. pabaigoje įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija. 1614 m. čia jau veikė krautuvė. XVIII a. pradžioje įkurta privilegijuota karčiama, iš kurios vėliau išaugo kulminis Priekulės dvaras. 1713 m. minimas ir valstybinis Domėnų dvaras. 1770 m. įsteigtas teismas.
XIX a. pabaigoje J. F. Šrėderio spaustuvėje buvo spausdinami lietuviški laikraščiai ir knygos, plitusios po Lietuvą carinės priespaudos laikais. Spaustuvė veikė 1865–1918 m. Per šį laikotarpį buvo išspausdintos 257 knygos, leisti 9 periodiniai spausdiniai, daug smulkių leidinių. XIX a. pabaigoje Priekulė – kaimas Klaipėdos apskrityje, jame veikė pašto stotis. 1898 m. įrengtas dujinis gatvių apšvietimas, 1902 m. įvestas telefonas.
1923 m. Priekulė atiteko Lietuvai. 1938 m. pastatyta Priekulės bažnyčia. 1945 m. įkurtas Priekulės tarybinis ūkis. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1950 m. įkurta biblioteka. Sovietmečiu buvo TSRS 50-mečio paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Veikė sūrių, keramikos gamyklos.
2002 m. patvirtintas Priekulės herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XVIII a. – 1950 m. | Priekulės valsčiaus centras | Klaipėdos apskritis | |
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Priekulės rajono centras | Klaipėdos sritis |
1953–1959 m. | |||
1959–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Priekulės apylinkės centras | Klaipėdos rajonas | |
1995– | Priekulės seniūnijos centras | Klaipėdos rajono savivaldybė | Klaipėdos apskritis |
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m. | ||||||||
1871 m. | 1905 m. | 1925 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1976 m. | 1979 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
201 | 521 | 1 101 | 1 823 | 1 931 | 2 000 | 1 864 | ||
1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2010 m. | 2011 m.sur. | 2017 m. | 2018 m. | 2021 m.sur. | ||
1 826 | 1 725 | 1 644 | 1 413 | 1 261 | 1 256 | 1 245 | ||
|
2011 m. gyveno 1 413 žmonės: | 2001 m. gyveno 1 725 žmonės: |
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Priekulė, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.