Dreverna

Dreverna
Drevernos mažųjų laivelių krantinė
Dreverna
55°31′08″š. pl. 21°14′46″r. ilg. / 55.519°š. pl. 21.246°r. ilg. / 55.519; 21.246 (Dreverna)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija	Priekulės seniūnija
Gyventojų (2021)	423
Vikiteka	Dreverna
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Drẽverna Kilmininkas: Drẽvernos Naudininkas: Drẽvernai Galininkas: Drẽverną Įnagininkas: Drẽverna Vietininkas: Drẽvernoje
Istoriniai pavadinimai	vok. Drawöhnen

Seniūnaitijos centras.

Pro kaimą eina kelias  2206  Priekulė–Dreverna–Svencelė . Veikia Drevernos pagrindinė mokykla, biblioteka, darželis, paštas (LT-96017), mažų laivų prieplauka iš jos vasaros metu plaukia keltas į Juodkrantę, veikia kempingas. Gamtos paminklas – Drevernos akmuo (vienas iš retų riedulių Pamario lygumoje).

Drevernos šiaurės rytiniu pakraščiu eina karaliaus Vilhelmo kanalas (iškastas 1863–1873 m.), kuriuo laivai iš Nemuno patekdavo į Klaipėdą neišplaukdami į Kuršmares, išlikęs senas šliuzas. Ties kaimu į marias įteka gilus Drevernos upelis, buvusi Minijos deltos atšaka. Yra senos kaimo kapinės. Išlikęs autentiškas XIX a. namas, restauruotas.

Pro kaimą teka Drevernos upė, todėl tai vandenvardinis vietovardis. Seniausia minima lytis yra Drivene. Tarmiška forma Draverna.) Anksčiau kaimas dar vadintas Drevėnai.

Dreverna (Drivene) minima nuo 1253 m. XVII a.–XVIII a. Dreverna buvo svarbus prekybinis centras, joje vykdavo dideli žuvų turgūs (turgus vadintas Strykiu). 1785 m. minimas kaip karališkasis kaimas prie marių, 23 sodybos. 1898 m. ikurta pradžios mokykla. Kaimas turįjo vandens reguliavimo stotį, lentpjūvę, malūną, navigacijos bokštą. Upes ir kanalo sankirtoje veikė muitinė.

TSRS metais žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė.

Gyvenvietė stipriai nukentėjo 2007 m. sausį dėl viesulo – kelioms dienoms buvo dingusi elektra, nutrūko energijos tiekimas, buvo šilumos tiekimo trikdžių.

Anot padavimo, Drevernos apylinkėse kadaise gyvenęs milžinas, mielai padėdavęs žmonėms. Sykį vienas senolis norėjo per Marias pereiti ir užmaryje prisirinkti malkų, nes ten augusi puiki giria. Todėl senukas kreipėsi į milžiną, kad tasai užpiltų Marias ir senukas galėtų pereit į girios pusę. Milžinas nuėjo Drevernon smilčių parsinešti, prisikrovė pilną maišą ir ėjo Marių užpilti. Tačiau jam pratrūko maišas ir smiltys pabiro ant žemės.

Milžinas atsisėdo ant smilčių maišo lopyti. Jo ilgos kojos nutįso iki Brukšvos pievos, kurios buvo priaugusios krūmų ir ten veisėsi daug vilkų. Alkani vilkai subėgo prie milžino ir nukrimto jam kojas. Jis buvo taip įsigilinęs į savo darbą, kad visai nepajuto blogo vilkų darbo, todėl nusilpo ir staiga numirė.

Kitą dieną žmonės susirinko, apverkė gerąjį milžiną, o paskui jį aprausė smiltimis. Paskui smarkus vakarų vėjas supustė aukštą smailą kauburį. Jis dabar vadinamas Drevernos kapais arba milžinkapiu. Čia laidodami jie dar randa milžino kaulų.

Ties Dreverna Kuršių mariose yra svarbi vieta jėgos aitvarų ir banglenčių sporto entuziastams. Čia negilus krantas ir palankus buriavimui (pakankamai stabilus) vėjas laikoma viena geriausių vietų jėgos aitvarams Lietuvoje ir ypač – pradedantiesiems.

Įvažiuojant į Dreverną svečius pasitinka medinis žvejys, laikantis žuvį su užrašu Dreverna. Tai liudija, kad šis kaimelis nuo seno yra gyvenamas žvejų. Dar ir dabar ten užsiimama versline žvejyba. Žvejų garbei kiekvienais metais kaimelio prieplaukoje vyksta didelis susibūrimas. Pasitinkamas Bangpūtys, plaukdinamas vainikas mirusiems žvejams mariose, taip pat dainuojamos žvejų dainos.

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.	1905 m.	1910 m.	1925 m.	1935 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.
343	346	303	334	350	336	603
1976 m.	1979 m.sur.	1985 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2011 m.sur.	2021 m.sur.
629	625	632	603	617	530	423
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Franz Schwede (1888–1960) – Trečiojo Reicho politikas, propogandistas, II pasaulinio karo nusikaltėlis.
• Jonas Gižas – laivų statytojas, XX a. pradžioje statęs ne tik mažesnes venterines valtis, kurėnus, bet ir didžiausius lietuviškus prekybos laivus – vytines. J. Gižui atminimui įkurta J Gižo etnografinė sodyba.

Įkurtas 2009 metais – tuo metu čia buvo įrengta prieplauka su slipu ir kranu, 75 švartavimosi vietos, pastatytas elingas. 2017 metais UAB „Hortivita“, laimėjusi Klaipėdos rajono savivaldybės koncesijos konkursą uostą modernizavo. Buvo įrengtos stacionarios sanitarinės patalpos, nauja 40 vietų krantinė, pastatytas 3-mis žvaigždutėmis įvertintas Drevernos kempingas. Šiuo metu uoste veikia restoranas, kempingas (45 aštuonviečių medinių poilsio namelių, 22 kemperių aikštelės su prisijungimais prie vandens, elektros, nuotekų), restoranas, konferencijų, švenčių salė, teikiamos vandens pramogos, laivų, valčių, irklenčių, vandens dviračių nuoma.

Vasaros sezono metu pagal tvarkaraštį iš Uosto kursuoja reguliarus keleivinis keltas į Juodkrantę.

Įrengtas 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas iš kurio atsiveria vaizdai į Kuršių marias, Kuršių nerijos pilkąsias arba kitaip vadinamas Mirusias kopas.

• Drevernos akmuo Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.
• „Kai niekur nepučia – Drevernoj pučia“ Archyvuota kopija 2014-12-21 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	Juodkrantė – 8 km	Klaipėda – 25 km	PRIEKULĖ – 8 km
		Svencelė – 3 km Kintai – 12 km