Pirčiupiai

Pirčiupiai
Pirčiupių ūlytėlė
Pirčiupiai
54°23′38″š. pl. 24°57′43″r. ilg. / 54.394°š. pl. 24.962°r. ilg. / 54.394; 24.962 (Pirčiupiai)
Apskritis	Alytaus apskritis
Savivaldybė	Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija	Valkininkų seniūnija
Gyventojų (2021)	62
Vikiteka	Pirčiupiai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Pir̃čiupiai Kilmininkas: Pir̃čiupių Naudininkas: Pir̃čiupiams Galininkas: Pir̃čiupius Įnagininkas: Pir̃čiupiais Vietininkas: Pir̃čiupiuose
Istoriniai pavadinimai	lenk. Pirciupie, Pircupie, Pirczupie, rus. Пирцюпе

Pro kaimą teka Piesatakis ir Pirčiupio upelis, už kilometro įtekantis į Merkį. Transporto mazgas: pro kaimą eina kelias  A4  Vilnius–Varėna–Gardinas , atsišakoja  107  Trakai–Vievis  ir  176  Pirčiupiai–Jašiūnai . Seniūnaitijos centras. Stovi skulptūra „Pirčiupių motina“ (1960 m., 5,5 m aukščio, granitas). Kaime yra užeiga ir viešbutis „Pirčiupių užeiga“. Rytinė kaimo dalis buvo žinoma kaip Senieji Pirčiupiai, vakarinė – Naujieji Pirčiupiai.

Kaimo pavadinimas kilęs nuo Pirčiupio upelio, kurio vardas reiškia „pirties upė“.

Pirčiupiai minimi jau XVI-XVII a. Kaimas buvo įsikūręs prie kelio į Gardiną. Jo apylinkėse mėgo medžioti LDK kunigaikščiai. Čia buvo eiguva ir karališkasis medžioklės dvaras. Pirčiupių gyventojai vertėsi bitininkyste, amatais.

XIX a. pab. minimas Pirčiupių kaimas ir dvaras Trakų apskrities Valkininkų valsčiuje, Dargužių apylinkėje. Dvare ~1866 m. gyveno 9 stačiatikiai, o kaime 84 katalikai.

Kurį laiką čia dar veikė „Ryto“ pradinė mokykla, o ją uždarius vaikus lietuviškai savo iniciatyva mokė mokytojas Astaška.

Po II pasaulinio karo kaimas atstatytas. 1960 m. liepos 24 d. buvo atidengtas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio ir architekto V. Gabriūno paminklas – liūdinti „Pirčiupių motina“, kuriam 1963 m. suteikta Lenino premija. Memorialinėje sienelėje iškaltos 119 aukų pavardės. Nuo 1960 m. veikė Pirčiupių kaimo muziejus, sulaukdavęs 300–500 lankytojų per metus. Tačiau 2000 m. jis buvo likviduotas, o 2002 m. muziejaus pastatas privatizuotas. Išlikusi ekspozicijos dalis perkelta į Vilnių.

1968 m. Pirčiupiuose įvyko unikalios varžybos – pirmosios greiderininkų varžybos Lietuvoje.

1944 m. birželio 3 d. kaimą ištiko didelė nelaimė. Keršydami už sovietų partizanų nužudytus kelis vokiečių kareivius, SS 16-ojo pulko 3-ojo bataliono 9-oji ir 10-oji kuopos išplėšė kaimą, o Pirčiupių gyventojus sudegino gyvus. Žuvo 119 žmonių. Išsigelbėjo 39 gyventojai. Tik po savaitės, birželio 11 d., Valkininkų klebonui Juozui Bardišauskui leista palaidoti aukas. 1947 m. tragedijai atminti pastatyti du aukšti kryžiai, vėliau jų pastatyta daugiau, tačiau sovietai juos sunaikino.

1981 m. tragedijos tema sukurtas Almanto Grikevičiaus filmas „Faktas“ (scenarijaus autorius Vytautas Žalakevičius). Poetas Justinas Marcinkevičius tragedijai atminti parašė poemą „Kraujas ir pelenai“.

 

• Pirčiupio kaimo tragedija / Vincas Uždavinys. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958. – 93 p.: iliustr.
• Pirčiupio kaimo tragedija / Vincas Uždavinys. – 3-asis leidimas. – Vilnius: Mintis, 1965. – 72 p.: iliustr.
• Pirčiupiai: dokumentinė apybraiža / Sigitas Sinkevičius. – Vilnius: Mintis, 1974. – 112 p.: iliustr.
• Pirčiupių tragedijos kaltininkai: dokumentų rinkinys / Kazimieras Rukšėnas. – Vilnius: Mintis, 1975. – 79 p.: iliustr.
• Pirčiupiai: apie fašistų sudegintą kaimą / Sigitas Sinkevičius. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Mintis, 1977. – 92 p.: iliustr.