Pasakėčia – trumpas, pasakojamasis, alegorinės formos, dažniausiai eiliuotas kūrinys, turintis pamokomąją (didaktinę) arba kritinę mintį.
Pasakėčia paprastai susideda iš pasakojimo ir pamokymo (moralo). Pasakojime daugiausiai vaizduojami gyvūnai arba augalai, daiktai, žmonės – tam tikros moralinių ar socialinių savybių kaukės. Pasakojimo turinys – alegorinis. Moralas (pamokymas) gali būti aiškiai suformuluotas kūrinio pabaigoje (kartais – ir pradžioje, viduryje) arba labai aiškiai suvokiamas iš pasakojamosios dalies. Neretai moralas būna pateikiamas patarle.
Pasakėčios žanras kilo iš pasakojimų ir pasakų apie gyvūnus, todėl neretai klaidingai laikomas tautosakos kūryba. Pasakėčios žanro pradininkas – graikas Ezopas (VI a. iki Kristaus). Daugelio tautų literatūra, ypač skirta vaikams ir jaunimui, prasidėjo nuo Ezopo pasakėčių vertimų, sekimų, perpasakojimų.
Kiti žymesni pasakėčių kūrėjai: romėnų Fedras, prancūzų Ž. Lafontenas, rusų I. Krylovas. Lietuvių literatūroje pasakėčių parašė Kristijonas Donelaitis, Simonas Stanevičius, Antanas Tatarė, Petras Arminas-Trupinėlis ir kiti autoriai.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Pasakėčia, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.