Massimo D'alema

Masimas d'Alema it. Massimo d‘Alema
Gimė	1949 m. balandžio 20 d. (75 metai) Romoje
Sutuoktinis (-ė)	Linda Giuva
Veikla	Italijos politikas ir žurnalistas. Jis buvo Kairiųjų demokratų partijos sekretorius, nuo 2006 iki 2008 m. - šalies užsienio reikalų ministras, o nuo 1998 iki 2000 m. tapo Italijos ministru pirmininku D'Alema yra gavęs nacionalinius Čilės, Pietų Korėjos ir Palestinos apdovanojimus
Partija	Kairiųjų demokratų partija
Alma mater	Pizos universitetas
Vikiteka	Massimo d'Alema

1949 m. balandžio 20 d. Romoje) – Italijos politikas ir žurnalistas. Jis buvo Kairiųjų demokratų partijos sekretorius, nuo 2006 iki 2008 m. – šalies užsienio reikalų ministras, o nuo 1998 iki 2000 m.tapo Italijos ministru pirmininku . D’Alema yra gavęs nacionalinius Čilės, Pietų Korėjos ir Palestinos apdovanojimus.

Massimas D’Alema gimė Romoje. Jo tėvas Giusepper D’Alema buvo komunistų politikas. Massimas yra vedęs Linda Giuva – Sienos universiteto profesorę. Kartu jie turi du vaikus.

1967 m. baigė klasikinę vidurinę mokyklą Romoje, Pizos universitetą ir 1982 m. žurnalistikos kursus. Bendradarbiavo laikraščiuose „Cittá futura“ (Ateitis), „Rinascita“ (Atgimimas), 1986–1989 m. laikraščio „l'Unitá“ (Vienybė) redaktorius. Šis dienraštis tuo metu buvo oficialus Italijos komunistų partijos dienraštis, o nuo to laiko tapo Kairiųjų demokratų laikraščiu.

1963 m. Italijos komunistų partijos (PCI) jaunimo federacijos narys, 1975–1980 m. federacijos nacionalinis sekretorius. Nuo 1979 m. PCI CK narys, 1983 m. direkcijos narys, 1986–1991 m. PCI Nacionalinio sekretoriato narys. 1981–1986 m. PCI regioninis sekretorius Apulijoje.

1989 m. Italijos kairiųjų demokratų partijos (DS) steigėjas, nuo 1990 m. partijos politinis koordinatorius, 1994–1999 m. DS nacionalinis sekretorius.

1970–1976 m. Pizos miesto tarybos narys, 1985–1987 Apulijos regiono tarybos narys. 1987 m. Italijos parlamento Deputatų rūmų narys, 1987–2004 m. parlamentinės grupės pirmininkas, 1992–1994 m. DS frakcijos pirmininkas. 1996–1998 m. parlamento institucinės reformos komisijos pirmininkas, 1998–2000 Italijos Ministras pirmininkas. 2000–2004 m. Italoeuropinio kultūros politikos fondo pirmininkas.

Nuo 1996 m. Socialistų Internacionalo pirmininko pavaduotojas.

D’Alema vadovavimo metu 1999 m. Italija prisijungė prie NATO karinių veiksmų tuometinėje Jugoslavijoje. Karinius veiksmus smarkiai palaikė Silvio Berlusconi ir centro dešinės opozicija, tačiau tam labai priešinosi kairieji.

Nuo 2004 m. buvo Europos Parlamento narys, Žvejybos komiteto ir Užsienio reikalų komiteto narys. Alyvos šakelės koalicijos lyderis.

Po 2006 m. R. Prodi pergalės rinkimuose, Massimo buvo pasiūlyta dalyvauti šalies prezidento rinkimuose, tačiau politikas atsisakė juose dalyvauti ir parėmė centro kairės kandidatą Giorgio Napolitano, kuris ir tapo šalies prezidentu.

Iš karto po rinkimų R. Prodi vyriausybės D’Alema buvo paskirtas užsienio reikalų ministru. Tačiau Prodi vyriausybei iširus 2008 m., o į politiką sugrįžus S. Berlusconi, D’Alema tapo naujai sukurtos Italijos demokratų partijos nariu šalies parlamente.

D’Alema yra daugelio straipsnių ir politologijos studijų autorius. Prancūzijos garbės legiono ordino kavalierius.

• Dialogo su Berlinguer („Dialogue on Berlinguer“), 1994, ISBN 88-09-20545-6;
• Un paese normale. La sinistra e il futuro dell’Italia, 1995, ISBN 88-04-40847-2;
• Progettare il futuro, 1996, ISBN 88-452-2883-5;
• La sinistra nell’Italia che cambia, 1997, ISBN 88-07-47013-6;
• La grande occasione. L’Italia verso le riforme, 1997, ISBN 88-04-42161-4;
• Parole a vista, 1998, ISBN 88-452-3777-X;
• Kosovo. Gli italiani e la guerra, 1999, ISBN 88-04-47302-9;
• Oltre la paura, 2002, ISBN 88-04-51206-7.

• Asmeninė svetainė.