743 468 moterų, 15–49 amžiaus (2009 m.
Lietuvos ginkluotosios pajėgos | |
---|---|
Krašto apsaugos ministerijos ženklas | |
Įkurtos | 1918 m. lapkričio 23 d. |
Atkurtos | 1990 m. balandžio 25 d. |
Pajėgų rūšys | Sausumos pajėgos Karinės jūrų pajėgos Karinės oro pajėgos Savanorių pajėgos Spec. operacijų pajėgos |
Štabo būstinė | Vilnius |
Vadovybė | |
Kariuomenės vadas | Gen. Valdemaras Rupšys |
Krašto apsaugos ministras | Laurynas Kasčiūnas |
Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas | Prezidentas Gitanas Nausėda |
Žmogiškieji resursai | |
Amžius | 18-45 m. |
Mobilizaciniai resursai | 915 187 vyrų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.), 906 097 moterų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.) |
Tinkamų karinei tarnybai | 677 689 vyrų, 15–49 amžiaus (2009 m. duom.), duom.) |
Kasmet pasiekia mobilizacijos amžių | 23 556 vyrų (2009 m. duom.), 22 404 moterų (2009 m. duom.) |
Aktyvus personalas | 22 861 |
Finansinės išlaidos | |
Biudžetas | 2 mlrd. € (2023) |
Proc. nuo BVP | 2,76% (2023) |
Susiję straipsniai | |
Istorija | LDK kariuomenė Tarpukario Lietuvos kariuomenė Lietuvos kariuomenės mūšiai |
Kariniai laipsniai | Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai |
|
Lietuvos ginkluotosios pajėgos – Lietuvos karinių pajėgų visuma.
Apie 1200–1251 m. ir 1261–1795 m. veikusios Lietuvos karinės pajėgos vadinamos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomene“. 1918–1940 m. – Tarpukario Lietuvos kariuomene. 1990 m. balandžio 25 d. atkurta Lietuvos kariuomenė.
Sudaro apie 23 tūkst. karių bei tarnautojų. 2020 m. tarp jų buvo 11453 profesionalių karių, 3281 – šauktinių, 5261 – karių-savanorių, 263 – kariūnų (LKA studentų), 2859 – civilių tarnautojų.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1253–1263 m. ir 1275–1569 m. veikusi organizuota karinė jėga. Po Liublino unijos iki Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. – savarankiška Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės sudėtinė dalis.
Tarpukario Lietuvos kariuomenė – Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. karinės pajėgos. 1918–1920 m. kovojo už Lietuvos laisvę su bolševikais, bermontininkais ir lenkais.
Sudarė 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 3 kavalerijos pulkai, karo aviacijos pajėgos ir pagalbinė kariuomenė: inžinerijos, geležinkelininkų, ryšininkų ir transporto padaliniai. Buvo ginkluota šiuolaikine lietuviška ir užsienietiška karine technika.
Paskelbus nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, svarbiausia buvo nepriklausomybę įtvirtinti, užtikrinti šalies suverenitetą. Vienas skubiausių darbų – iš sovietų kariuomenės perimti sienų kontrolę, pasiekti, kad iš nepriklausomos valstybės teritorijos būtų kuo greičiau išvesta okupacinė kariuomenė, ir atkurti savąją – Lietuvos kariuomenę.
1990 m. kovo 12 d., kitą dieną po Lietuvos atstatymo akto paskelbimo, Atkuriamasis Seimas priėmė nutarimą, kad SSRS karinė prievolė Lietuvos piliečiams negalioja. 1990 m. kovo 14 d. nutarimu Lietuvoje nutraukta sovietų karinių komisariatų veikla. SSRS užėmė priešišką Lietuvai poziciją, skelbė ultimatumus, grasino. 1990 m. balandį įvedė 76 dienų ekonominę blokadą. Tokiomis sąlygomis kurta nepriklausomos Lietuvos krašto apsauga.
Pagal Konstituciją, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas yra prezidentas.
Krašto apsaugos sistemos planavimu tiesiogiai užsiima Krašto apsaugos ministro vadovaujama Krašto apsaugos ministerija. Ministrui pavaldus kariuomenės vadas, kuriam karo metu pavedama vadovauti visoms Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms. Gynybos ir mobilizacijos planų rengimu užsiima Gynybos štabas.
Lietuvos kariuomenę sudaro:
Sausumos ir savanorių pajėgų pagrindinis kovinis vienetas yra batalionas. Detalią kariuomenės struktūrą nustato, kariuomenės junginius bei dalinius steigia, reorganizuoja ar likviduoja krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Seimo patvirtinta principine kariuomenės struktūra. Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos operacinės pajėgos. Jas sudaro kariuomenės pajėgų rūšių ir kitokie kariniai vienetai, kariuomenės vado paskirti Jungtinio štabo viršininko operaciniam vadovavimui. Specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos yra pagrindinė Lietuvos karinė gynybinė jėga, todėl, reformuojant Lietuvos kariuomenę, daugiausia dėmesio ir didžiausi finansiniai ištekliai skiriami būtent šiai pajėgų rūšiai. Sausumos pajėgas sudaro:
Lietuvos karinės oro pajėgos (toliau – KOP) yra sudedamoji Lietuvos kariuomenės dalis, kurios paskirtis – Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. 2023 m. duomenimis, KOP tarnavo ir dirbo apie 1200 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų. KOP daliniai yra išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje:
Pastaruoju metu KOP atliekama karinės technikos modernizacija: įsigyti 3 nauji taktiniai transportiniai lėktuvai C-27J Spartan , atnaujinta ir modernizuota turima karinė technika – lėktuvai L-39ZA , L-410 bei sraigtasparniai Mi-8 . Planuojama atnaujinti sraigtasparnių parką.
2015 m. buvo modernizuojami KOP radarai.
Lietuvos karines jūrų pajėgas (toliau – KJP) sudaro:
Karo laivų flotilę dabar sudaro 13 laivų: 5 patruliniai laivai, 2 minų paieškos laivai, 1 vadovavimo ir aprūpinimo laivas, 1 fregata (planuojama nurašyti), 3 uosto kateriai ir 1 paieškos bei gelbėjimo laivas. 2007 m. Lietuvos KJP nusipirko 3 Flyvefisken klasės patrulinius laivus iš Danijos karališkojo laivyno. 2008 m. pasirašyta sutartis dėl dviejų Hunt klasės išminavimo laivų pirkimo iš Jungtinės Karalystės .
1995 m. pradėtos formuoti LK Specialiosios pajėgos. Tai nedidelis karinis vienetas, vėliau tapęs atskira Lietuvos kariuomenės dalimi. 2002 m. Specialiosios pajėgos įsteigtos oficialiai – įkurtas Specialiųjų operacijų junginys (SOJ), atskiriems specialiųjų operacijų vienetams pradėjo vadovauti bendras štabas. 2008 m. balandžio 3 d. SOJ de jure tapo Specialiųjų operacijų pajėgomis (SOP).
SOP sudaro:
Iš SOP padalinių galima suformuoti eskadronus konkrečioms užduotims. Lietuvoje SOP gali būti panaudotos, jei policija pritrūktų pajėgumų ar reaguotų į teroristinius išpuolius.
Kad Lietuvos kariuomenė būtų pasirengusi veikti šiuolaikinėmis saugumo aplinkos sąlygomis, atitiktų aukštus reikalavimus ir įgyvendintų jai keliamus uždavinius, pertvarkoma Lietuvos kariuomenės struktūra. Tai sudėtingas procesas, apimantis kariuomenės vienetų pertvarką (sujungimą, panaikinimą, etatų mažinimą, nebereikalingos karinės infrastruktūros atsisakymą), siekiant efektyvinti krašto apsaugos sistemą.
Pagrindinis reformos principas – pirmiausia plėsti pajėgumus, skirtus Lietuvos gynybai kartu su NATO sąjungininkais. Tikimasi, kad reforma sukurs greitesnes, mobilesnes, gerai ginkluotas ir parengtas pajėgas, kurios galės prisidėti prie visų tipų NATO operacijų Lietuvoje ir užsienyje.
2016 m. planuojama kariuomenės nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra:
Planuojami pokyčiai SP:
Kariuomenės struktūrą Seimas kasmet tvirtina įstatymu. Jame nustatomi ribiniai karių skaičiai, struktūros gairės 5 metams į priekį. Karių skaičiaus pokytis pagal metus:
Metai | Bendras ribinis karių skaičius | Valstybės tarnautojų skaičius | ||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
IŠ VISO | Profesinės karo tarnybos karių | Prival. pradinės karo tarnybos karių iki 2008 m. Nuo 2010 pradedami baziniai kariniai mokymai | Karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių | Kariūnų | ||||||
Iš viso | iš jų: | |||||||||
Generolų ir admirolų | Pulkininkų ir jūrų kapitonų | Pulkininkų leitenantų ir komandorų | Majorų ir komandorų leitenantų | |||||||
2002 | 38640 | 8100 | 4 | 30 | 105 | 300 | 5000 | 25000 | 540 | |
2003 | 22030 | 8100 | 4 | 30 | 105 | 300 | 4500 | 9000 | 430 | |
2004 | 19781 | 7720 | 7 | 30 | 105 | 300 | 3681 | 8000 | 380 | 165 |
2005 | 19650 | 7800 | 8 | 32 | 115 | 310 | 3500 | 8000 | 350 | 170 |
2006 | 18250 | 7800 | 8 | 32 | 115 | 310 | 3210 | 7000 | 240 | 170 |
2007 | 17270 | 7930 | 8 | 35 | 130 | 360 | 2600 | 6500 | 240 | 170 |
2008 | 16230 | 8390 | 10 | 40 | 140 | 375 | 1600 | 6000 | 240 | 180 |
2009 | 15240 | 8400 | 10 | 40 | 140 | 380 | 600 | 6000 | 240 | 180 |
2010 | 12650-15200 | 7700-8400 | 9 | 30 | 130 | 385 | 300–600** | 4500-6000 | 150–200 | 150–180 |
2011 | 15720 | 8420 | 10 | 42 | 140 | 360 | 600** | 6500 | 200 | 200 |
2012 | 15750 | 8450 | 10 | 45 | 150 | 400 | 600** | 6500 | 200 | 200 |
2013 | 15250 | 8450 | 12 | 45 | 150 | 400 | 600** | 6000 | 200 | 200 |
2014 | 15300 | nuo 7 700 iki 8 500 | iki 9 | iki 30 | iki 123 | iki 365 | nuo 700 iki 1 000 | nuo 4 800 iki 6 300 | 190 iki 270 | 200 |
2015* | > 17730 | > 9000 | < 10 | < 40 | < 150 | < 400 | > 1000** | > 7500 | < 230 | < 200 |
* – planuojami skaičiai;
2004 m. kovo 1 d. 19–a NATO šalių ratifikavo prisijungimo prie NATO protokolą. NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Šeferis pakvietė 7 Vidurio ir Rytų Europos šalis prisijungti prie NATO.
2004 m. kovo 17 d. NATO taryba nusprendė dėl Baltijos oro policijos ir jai reikalingų pajėgų dislokavimo Lietuvoje. Kovo 25 d. krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius įsakymu nuo kovo 29 d. NATO šalių naikintuvams leista patruliuoti Lietuvos oro erdvėje. Šiuo įsakymu taip pat leista į Lietuvą atvykti šiuos skrydžius vykdantiems NATO valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams. Kovo 29 d. Vašingtone deponavus NATO ratifikavimo raštus, Lietuva tapo visateise NATO sąjungininke. Baltijos šalių oro erdvė nuo pirmos dienos saugota pagal NATO standartus.
Daugiau nei 200 Lietuvos karių tarnavo tarptautinėse misijose Afganistane, Irake ir Kosove. Pora karininkų, kaip stebėtojai, dalyvavo Jungtinių Tautų stebėtojų misijoje UNIMOG Gruzijoje, vienas štabo karininkas – ES operacijoje „Althea“ Bosnijoje ir Hercegovinoje. ES operacijoje Čade ir Centrinėje Afrikos respublikoje Lietuva dalyvavo skirdama 2 štabo karininkus į ES operacijų vadavietę.
Kariai misijose keičiasi kas pusmetį. Į tarptautines operacijas vyksta kariai-profesionalai, kariai-savanoriai, civiliniai krašto apsaugos tarnautojai.
Dėl Lietuvos įsipareigojimų ir NATO rekomendacijų, nemažai KAM išlaidų skiriama nusipirkti ginklams ir karinei technikai, ją atnaujinti bei didinti kovinį efektyvumą. Lietuvos tikslas – ~25% gynybos išlaidų skirti ginklų ir technikos pirkimams ir atnaujinimams.
Iki šiol dauguma ginkluotės pirkimo ir atnaujinimo projektų skirta Sausumos pajėgų, ypač „Geležinio Vilko“ brigadai aprūpinti: nusipirkta prieštankinių sistemų FGM-148 Javelin, priešlėktuvinių raketų „Stinger“, transporto priemonių, lengvųjų pėstininkų ginklų, minų paieškos ir išminavimo priemonių, kolektyvinės ir individualios apsaugos nuo branduolinio, biologinio ir cheminio ginklo priemonių.
Sausumos pajėgų, ypač MPB „Geležinis Vilkas“, aprūpinimas lieka pirmenybe, tačiau aprūpinamos ir kitos pajėgos: Karinių jūrų pajėgų priešmininės kovos laivams nupirkta modernesnė įranga, nupirkti daugiafunkciniai patruliniai laivai, pasirašyta sutartis dėl 2 NATO standartų priešmininės kovos laivų pirkimo, atnaujinta taktinės transporto aviacija, nupirkti sraigtasparniai. Planuojama atnaujinti ilgojo nuotolio radarus ir kt.
Dar Lietuvos kariuomenei svarbu išlaikyti prieštankinės gynybos, išminavimo pajėgumus. Ateityje turėtų didėti priešlėktuvinės gynybos, apsaugos nuo masinio naikinimo ginklų ir kitų pajėgumų svarba. Logistinis aprūpinimas irgi svarbus, be jo neįmanoma normaliai dalyvauti NATO veikloje.
LK Materialinių resursų departamentas parengė karių išvaizdos, uniformų dėvėjimo ir ženklų nešiojimo taisykles. Tinkamu aprangos dėvėjimu siekiama formuoti teigiamą Lietuvos karių įvaizdį.
Taisyklėse apibrėžta, kas yra kario uniforma, kas gali ją dėvėti, numatyti uniformos dėvėjimo apribojimai, dėvėjimo tvarkos pagal rūšis ir ansamblius. Nustatyta skiriamųjų ženklų nešiojimo tvarka, kario išvaizdos reikalavimai.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Lietuvos ginkluotosios pajėgos, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.