Konija

Per Koniją eina Stambulo-Bagdado geležinkelis, keliai į Izmirą, Ankarą, Adaną. Oro uostas. Metalo apdirbimo, chemijos, cemento, odos, tekstilės (daugiausia medvilnės, šilko), maisto pramonė. Kilimų audimo, keramikos amatai. Turizmas. Seldžiukų universitetas (įkurtas 1975 m.). Archeologijos, etnologijos ir kiti muziejai.

Konija turk. Konya
Konijos reginys
Konija 37°52′0″ š. pl. 32°29′0″ r. ilg. / 37.86667°š. pl. 32.48333°r. ilg. / 37.86667; 32.48333 (Konija)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Turkija
Provincija	Konijos provincija
Gyventojų (2022)	1 365 287
Plotas	620 km²
Tankumas (2022)	2 202 žm./km²
Altitudė	1 200 m
Vikiteka	Konija
Kirčiavimas	Kònija

Pagrindiniai architektūros paminklai: Alaedino mečetė (XII–XIII a.), Insės minareto medresė (XIII a.), Karatajaus medresė (XIII a.), Mevlanos mauzoliejus.

Nuo seno miestas žinomas kaip Ikonijus (gr. Ἰκόνιον). 1071 m. atiteko turkų seldžiukų įkurtai valstybei. Jos valdovas Suleimanas sostinę perkėlė į Ikonijų, pavadino ją Konija, o nuo 1092 m. tapo sultonato sostine. XIII a. Konijoje gyveno vienas žymiausių persų poetų, sufijų – Rumi. Vėliau čia įsikūrė jo idėjomis sužavėtas dervišų Mevlevių ordinas. XIII a. viduryje dėl mongolų įsiveržimo ir vidaus kovų sultonatas susilpnėjo. Nuo 1313 m. Konija priklausė turkų Karamanidų emyratui, nuo 1474 m. Osmanų imperijai. Iki XVI a. buvo Osmanų kunigaikščių rezidencija. Turkijos Respublikos laikais Konija buvo svarbus islamo centras, besipriešinęs sekuliarizacijai.

• Konyaspor (futbolas)

•  
  Selimijos mečetė
•  
  Mevlanos (Rumi) muziejus
•  
  Savivaldybės rūmai
•  
  Alaedino mečetė