Inauguracija

Lietuvoje inauguracija vykdavo 2 etapais, pasaulietinį pakėlimą valdovu sujungus su Katalikų bažnyčios teikiamu pašventinimu. Pirmuoju atveju – tik popiežiaus sankcionuota recepcija, pritaikius Vokietijos karalių karūnacijos formuliarą, kada karūnos uždėjimui prilygo ir patepimas šventintais aliejais. Antruoju etapu pasaulietinį pakėlimą valdovu taip pat papildė Bažnyčios teikiamas pašventinimas. Apie tokius inauguracijos elementus žinoma iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto insignijų (didžiojo kunigaikščio arba Gedimino kepurė, kalavijas, žiedas, vėliava, antspaudas) perdavimo ceremonialo istorijos. Per inauguraciją buvo uždedama Gedimino kepurė (tą atlikdavo Vilniaus vyskupas), kalaviją įteikdavo didysis maršalka.

Liublino unijos (1569 m.) aktais Lietuvos didžiojo kunigaikščio inauguracija panaikinta. Vainikuojant Lenkijos karalių, jis tapdavo ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o jo karūna skelbiama ir lietuvių tautos (bajorų) nuosavybe. Pažymėtina, kad Lietuvos valdovo insignijos nebuvo išsaugotos. Po unijos išliko tik LDK kanclerio saugomas didysis antspaudas ir vėliava, kurią valdovui iš kairės nešdavo didysis vėliavininkas.