Hidrogeologija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kaip savarankiška mokslo šaka susiformavo XIX a. antroje pusėje. Pagrindinės mokslo šakos:

• hidrogeodinamika, nagrinėjanti požeminio vandens tekėjimo dėsningumus,
• hidrogeochemija, nagrinėjanti požeminio vandens cheminės sudėties kitimo dėsningumus,
• hidrotermija, nagrinėjanti požeminio vandens termines savybes ir terminės sklaidos dėsningumus,
• paleohidrogeologija, nagrinėja požeminio vandens susidarymo ir evoliucijos dėsningumus
• regioninė hidrogeologija, nagrinėja atskirų Žemės regionų požeminio vandens susidarymo, tėkmės sąlygas,
• ekohidrogeologija.

Šis mokslas naudojasi geologijos, gruntotyros, meteorologijos, hidraulikos, chemijos, fizikos ir matematikos mokslų pasiekimais.

Požeminis vanduo grunte gali būti šių tipų:

• vanduo garų pavidale,
• susietas vanduo:
  • stipriai susietas (higroskopinis),
  • silpnai susietas,
• kapiliarinis vanduo,
• nesusietas (gravitacinis) vanduo,
• kieto būvio vanduo,
• kristalinis, chemiškai susietas vanduo.

• Vandeningas sluoksnis
• Vandenspara
• Filtracijos koeficientas
• Poringumas
• Vandengraža
• Gruntinis vanduo
• Hidrogeologinis langas

Šis straipsnis apie geologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.