Chemija (gr.
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Pagrindinis chemijos uždavinys – suprasti medžiagos prigimtį. Pagrindinis būdas, taikomas šio uždavinio sprendimui – medžiagos skaidymas į paprastesnius komponentus ir naujų medžiagų sintezė. Taip buvo sukurta daug medžiagų, kurių negalima sutikti gamtoje.
Medžiagų sandara tiriama atominiame lygmenyje. Taip pat tiriamas dviejų materijos formų – medžiagos ir lauko – tarpusavio ryšys bei vienos formos virtimas kita, skirtingų cheminių elementų atomų sąveika tarpusavyje, susidarant molekulėms bei molekulių tarpusavio sąveika, susidarant viršmolekuliniams kompleksams.
Chemijos pagrindas yra atominė-molekulinė teorija. Pagal šią teoriją visa medžiaga susideda iš labai mažų vienetų, vadinamų atomais. Chemija glaudžiai siejasi su fizika, todėl tarp šių mokslų nėra griežtos ribos.
Fizikinių reiškinių metu vienos medžiagos nevirsta kitomis, o kinta tik jų fizikiniai parametrai (agregatinė būsena, kietumas, klampumas, tankis, elektrinis, šiluminis laidumas ir kt.).
Cheminių reiškinių metu vienos medžiagos virsta kitomis. Cheminiai reiškiniai paprastai vadinami cheminėmis reakcijomis. Pagrindiniai cheminės reakcijos požymiai yra:
Tokios reakcijos, kurių metu išsiskiria ir šviesa, ir šiluma, vadinamos degimo reakcijomis.
Chemikų tyrimai atsako į tokius klausimus kaip, pavyzdžiui: kodėl ir kaip geležis rūdija; kodėl druskos tirpalas praleidžia elektros srovę, o cukraus – ne; kodėl vieni cheminiai virsmai vyksta greitai, o kiti – ne ir pan.
Chemijos gamyklose nafta, anglis, rūda, vanduo, oras (deguonis, azotas) virsta skalbimo priemonėmis (muilas), dažais, plastikais, vaistais, trąšomis ir kt.
Pagrindinės chemijos disciplinos yra:
Kitos chemijos disciplinos:
Chemijos ištakas galima rasti viduramžių alchemikų veikloje. XVII–XVIII a. Antuanas Lavuazjė paneigė klaidingą flagistono teoriją, įrodė, kad su degančiais kūnais jungiasi deguonis, susintetino vandenį. 1803 m. Džonas Daltonas suformulavo ir pagrindė atominę medžiagos sandaros teoriją. 1869 m. Dmitrijus Mendelejevas atrado periodinį cheminių elementų dėsnį ir sudarė periodinę elementų sistemą.
Nomenklatūra apibūdina sistemą, pagal kurią pavadinami cheminiai junginiai. Organiniai junginiai vadinami pagal organinių junginių nomenklatūrą, neorganiniai – pagal neorganinių junginių nomenklatūrą.
Atomas tai mažiausia chemiškai nedaloma dalelė, susidaranti iš teigiamo krūvio branduolio, kurio sudedamosios dalys – protonai ir neutronai, bei iš elektronų – neigiamo krūvio dalelių. Branduolio ir elektronų suminis krūvis atome visada lygus 0.
Cheminis elementas yra atomų, turinčių tą patį branduolio protonų skaičių, klasė. Protonų skaičius vadinamas atomo numeriu (atominiu skaičiumi). Pavyzdžiui, visi atomai, turintys 6 protonus, yra anglies elemento atomai. Patogiausias elementų grupavimas yra pagal periodinę elementų lentelę, kurioje jie sugrupuoti pagal minėtus atominius skaičius, be to, grupėse (stulpeliuose) bei perioduose (eilėse) elementai arba turi panašias savybes, arba lygiuojasi pagal tam tikrų savybių kitimo tendencijas, pvz., atomo spindulys, elektroneigiamumas ir kt. Kai kurie elementai gali turėti kelis izotopus.
Jonas yra atomas arba molekulė, įgijusi arba atidavusi vieną ar daugiau elektronų, tokiu būdu susidarant teigiamam arba neigiamam bendram krūviui. Teigiamo krūvio jonai vadinami katijonais, neigiamo – anijonais. Susijungę jonai gali suformuoti neutralų krūvį turintį junginį, pvz., druskas.
Cheminiu junginiu vadinama cheminė medžiaga, turinti pastovų jam būdingą jį sudarančių cheminių elementų santykį ir organizaciją (struktūrą). Pvz., vanduo yra junginys, kurį sudaro vandenilis ir deguonis, santykiu 2:1, išsidėstę taip, kad deguonies atomas yra tarp vandenilio atomų, susidarant 104,5° kampui. Junginiai susidaro arba paverčiami kitais junginiais cheminių reakcijų pagalba.
Molekulė yra mažiausia nedaloma gryno cheminio junginio dalelė, pasižyminti junginiui būdingomis savybėmis.
Cheminė medžiaga gali būti cheminis elementas, cheminis junginys arba jų mišinys. Dauguma dalykų, su kuriais susiduriama kasdien, yra mišiniai, pvz., oras, lydiniai ir pan.
Cheminis ryšys nusako santykį tarp kelių atomų, jų krūvių ir kitų požymių. Cheminį ryšį formuoja (laiko atomus, molekules ar kristalus kartu) skirtingų krūvių trauka, vienodų krūvių atstūmimas, energijos charakteristikos, išsidėstymas. Paprastų cheminių junginių ryšiams paaiškinti galima naudoti valentingumo teoriją ir kt. Klasikinės fizikos teoriją galima pritaikyti joninėms struktūroms. Sudėtingesniems junginiams, pvz., metalų kompleksams naudojamasi kvantinės chemijos principais, pvz., molekulinių orbitalių teorija (žr. diagramą).
Fizikinės
Biologinės
Cheminės
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Chemija, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.