Henrikas IV (pranc.
Henrikas IV | |||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Prancūzijos ir Navaros karalius | |||||||||||
Franso Porbuso Jaunesniojo portretas, apie 1610 m. | |||||||||||
Burbonai | |||||||||||
Prancūzijos karalių herbas | |||||||||||
Visas vardas | Henrikas Burbonas | ||||||||||
Gimė | 1553 m. gruodžio 13 d. Po | ||||||||||
Mirė | 1610 m. kovo 14 d. (56 metai) Paryžiuje | ||||||||||
Palaidotas (-a) | Sen Deni bazilika | ||||||||||
Tėvas | Antuanas Burbonas | ||||||||||
Motina | Žana III | ||||||||||
Sutuoktinis (-ė) | Margarita Valua Marija Mediči | ||||||||||
Vaikai | Liudvikas XIII Elžbieta Burbonė Kristina Marija Orleano hercogas (nesuteiktas vardas) Gastonas Orleanietis Henrietė Marija Burbonė ir kt. | ||||||||||
Prancūzijos ir Navaros karalius | |||||||||||
Valdė | 1589 m. rugpjūčio 2 d. – 1610 m. gegužės 14 d. | ||||||||||
Pirmtakas | Henrikas III | ||||||||||
Įpėdinis | Liudvikas XIII | ||||||||||
| |||||||||||
Vikiteka | Henrikas IV Burbonas |
gruodžio 13 d. – 1610 m. kovo 14 d.) – Prancūzijos karalius (1589–1610) ir Navaros karalius Henrikas III (1572–1610), arba Henrikas Didysis (pranc. Henri le Grand). Pirmasis Prancūzijos ir Navaros valdovas iš Burbonų dinastijos.
Pagal Kapetingų-Valua liniją buvo vienintelis teisėtas pretendentas į Prancūzijos sostą. Tėvas Antuanas de Burbonas, motina Žana III. Užaugo La Rošelyje – Prancūzijos protestantizmo centre. Nuo 1569 m. hugenotų vadas.
1572 m. rugpjūčio 18 d. vedė trečios eilės pusseserę, karaliaus Henriko II ir Kotrynos Mediči dukterį Margaritą de Valua (1553–1615), literatūroje žinomą kaip „Karalienė Margo“. Vestuvės baigėsi Baltramiejaus naktimi ir hugenotų žudynėmis. Nors per vedybų ceremoniją Paryžiaus Dievo motinos katedroje Margarita neištarė sutikimo žodžio – vietoje „taip“ (pranc. oui) sutikimu buvo palaikytas jos ištartas „oi“, kai ją į nugarą kumštelėjo karalius Karolis IX, po Baltramiejaus nakties ji atsisakė skirtis su vyru, taip išgelbėdama jam ir jo dvariškiams gyvybes. Tačiau jie vaikų neturėjo, todėl popiežius Klemensas VIII 1599 m. gruodžio 30 d. juos išskyrė.
1600 m. gruodžio 17 d. jo žmona tapo Šventosios Romos imperijos Ferdinado I ir Onos Jogailaitės Vengrės vaikaitė Marija Mediči (1573–1642) Jiems gimė:
Baltramiejaus naktį buvo priverstas paskelbti pereinąs į katalikų tikėjimą, prievarta laikytas Prancūzijos karaliaus dvare. 1576 m. pabėgo, kovojo hugenotų pusėje, 1587 m. sumušė katalikus prie Kutra. Prancūzijos diduomenės kovai su hugenotais sukurtai Katalikų lygai pradėjus kontroliuoti Paryžių, susivienijo su karaliumi Henriku III, kuris paskelbė jį savo įpėdiniu. Nužudžius Henriką III tapo Prancūzijos karaliumi ir 9 metus kovojo su Katalikų lyga. 1594 m. perėjo į katalikų tikėjimą. 1595 m. iš ispanų išvadavo Burgundiją, 1597 m. – Pikardiją. 1598 m. sudarė taiką su Ispanija. Siekdamas taikos šalies viduje 1598 m. išleido Nanto ediktą, suteikusį hugenotams religinių laisvių, privilegijų. Sustiprino absoliutizmą, nustojo šaukti Generalinius luomus.
Vedė protekcionistinę politiką, skatino manufaktūrinę gamybą. Sumažino kai kurias valstiečių prievoles. 1604 m. pradėta Kanados kolonizacija. Henrikas priešinosi Habsburgų galios didėjimui, rėmė Vokietijos protestantus, sudarė sąjungą su Šveicarija, tarpininkavo Ispanijos ir Nyderlandų ginčuose. Rengiantis karui su Šv. Romos imperatoriumi, katalikų fanatikas Fransua Ravaljakas jį nužudė.
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Anksčiau valdė Henrikas III | Prancūzijos ir Navaros karalius 1589 m. rugpjūčio 2 d. – 1610 m. gegužės 14 d. | Po to: Liudvikas XIII |
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Henrikas IV Burbonas, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.