Didžioji Kolumbija (isp.
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Apėmė dabartinės Kolumbijos, Ekvadoro, Venesuelos ir Panamos žemes, taip pat dalį dabartinių Brazilijos, Gajanos, Nikaragvos žemių.
República de Colombia Kolumbijos Respublika | |||||
nebėra | |||||
| |||||
| |||||
Valstybės vieta | |||||
Sostinė | Bogota | ||||
Valdymo forma | Respublika | ||||
Prezidentas | |||||
1819-1830 | Simón Bolívar | ||||
1830-1831 | Joaquín Mosquera, Rafael Urdaneta | ||||
Era | Imperializmas | ||||
- Įkūrimas | 1819 m. | ||||
- Suirimas | 1831 m. | ||||
Plotas | |||||
- 1825 | 2 172 609 km² | ||||
Gyventojai | |||||
- 1825 | 2 469 000 | ||||
Gyventojų tankumas | 1,1 /km² | ||||
Valiuta | piastras |
Didžioji Kolumbija susikūrė 1819 m. pabaigoje, Simono Bolivaro revoliucionieriams išlaisvinus Naujosios Granados vicekaralystę iš rojalistų valdžios. Buvo sudaryta federacinė respublika į kurią įėjo Kundinamarkos departamentas (centras Bogota), Venesuelos departamentas (centras Karakasas) ir Kito departamentas (centras Kitas). Jų centrai buvo šalies sostinės. Tiesa, tuo metu kovos tebevyko ir rojalistai dar valdė daugelį teritorijų. 1821 m. buvo sudaryta Kukutos konstitucija, Bolivaras paskelbtas šalies prezidentu, o sostinė įtvirtinta Bogotoje. Dėl to kilo neramumai tarp pačių nepriklausomybės rėmėjų, nes vieni pasisakė už regionų autonomiją, o kiti už stiprią centrinę valdžią, kurios pagalba būtų galima galutinai nugalėti rojalistus. 1824 m. šalis perdalinta administraciškai iš naujo. Nors laikinai nesutarimai atidėti vardan kovos su rojalistais, tačiau vėliau šis klausimas vėl aktyviai keltas. Venesueloje kilo liberalų judėjimas, siekęs nepriklausomybės nuo Bogotos valdžios. Jie susijungė su konservatorių vadovu Chosė Antonijumi Paesu. Jam paramą išreiškė ir Ekvadoras. Buvo iškilęs pilietinio karo pavojus, bet Bolivarui ir Paesui pavyko pasiekti taikų susitarimą. 1828 m. Bolivaras bandė priimti naują konstituciją, tačiau pritarimo nesulaukė. Didžioji Kolumbija įsitraukė į karą prieš rojalistų valdomą Peru, 1830 m. Simonas Bolivaras pasitraukė iš prezidento pareigų, o šalyje ir toliau klestėjo chaosas. 1831 m. Didžioji Kolumbija panaikinta: Venesuela ir Ekvadoras atsiskyrė, o likusi teritorija sudarė Naujosios Granados respubliką (vėliau ji suskilo į Kolumbiją ir Panamą).
Po 1824 m. Didžioji Kolumbija buvo suskirstyta į 12 departamentų:
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Didžioji Kolumbija, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.