Rusija Aleksandras I: Rusijos imperatorius

gruodžio 23 d. Sankt Peterburgas – 1825 m. gruodžio 1 d. Taganrogas) – 1801 m. kovo 23 d. iki 1825 m. gruodžio 1 d. Rusijos imperatorius, 1809-1825 m. didysis Suomijos kunigaikštis ir 1815-1825 m. Lenkijos karalius.

Aleksandras I (Rusija)
Romanovų dinastija
Gimė	1777 m. gruodžio 23 d. Sankt Peterburgas
Mirė	1825 m. gruodžio 1 d. (47 metai) Taganrogas
Palaidotas (-a)	Petropavlovsko tvirtovė, Sankt Peterburgas
Tėvas	Pavelas I
Motina	Marija Fiodorovna
Sutuoktinis (-ė)	Jelizaveta Aleksejevna (Luiza fon Baden)
Vaikai	Marija, Jelizaveta
Rusijos imperatorius
Valdė	1801 m. - 1825 m. (~24 metai)
Karūnavimas	1801 m. rugsėjo 27 d.
Pirmtakas	Pavelas I
Įpėdinis	Nikolajus I
Lenkijos karalius
Valdė	1815 m. - 1825 m. (~10 metų)
Pirmtakas	Stanislovas Augustas
Įpėdinis	Nikolajus I
Suomijos kunigaikštis Valdė 1809 m. - 1825 m. (~16 metų) Pirmtakas Gustavas IV Adolfas Įpėdinis Nikolajus I
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka	Aleksandras I (Rusija)
Parašas

Kilęs iš Holšteinų-Gotorpų Romanovų dinastijos. Tėvas – Didysis kunigaikštis Pavelas Petrovičius, motina – Viurtembergo kunigaikščio duktė Sofija Dorothea Augustė Luizė (Marija Fiodorovna).

Vidaus politika

 

Sostą gavo po rūmų perversmo, per kurį nužudytas jo tėvas. Jaunystėje planavo liberalias reformas, tačiau nedaug nuveikė, nes buvo neryžtingas, o Rusija nepribrendusi reformoms. Kolegijas 1802 m. pakeitė ministerijos, 1810 m. įsteigta Valstybės taryba. Pirkliams, miestiečiams leista pirkti negyvenamas žemes, dvarininkams – atleisti valstiečius iš baudžiavos už išpirką. Antrojo dešimtmečio pabaigoje asmens laisvę gavo Estliandijos, Lifliandijos ir Kuršo gubernijų valstiečiai.

Remiantis kiek pakeistu Abiejų Tautų Respublikos Edukacinės komisijos modeliu įgyvendinta švietimo reforma. Išplėstas vidurinių mokyklų tinklas. 1803 m. Vilniaus vyriausioji mokykla pertvarkyta į Vilniaus universitetą, atkurtas Tartu universitetas, įsteigti Charkovo, Kazanės, Sankt Peterburgo universitetai. Pagal 1804 m. statutą universitetams buvo garantuojama autonomija. Į antrojo dešimtmečio pabaigą Aleksandras I nutolo nuo jaunystės idealų. Vidaus reikalus pavedė tvarkyti policinio valdymo šalininkui A. Arakčejevui. Paskutiniaisiais gyvenimo metais tapo labai religingas. 1820 m. įsakė grafui N. Novosilcevui parengti Rusijos imperijos konstitucinės chartijos projektą, bet vėliau jam nepritarė.

 

Aleksandro I valdymo laikais Lietuvos vardas buvo vartojamas oficialiuose Rusijos imperijos administracinių teritorinių vienetų pavadinimuose: Lietuvos generalgubernatorija (centras – Vilnius), Lietuvos Vilniaus gubernija ir Lietuvos Gardino gubernija. Lietuvoje jo vyriausybė toleravo vietos bajorų kultūros tradicijas. 1807-1812 m. buvo svarstoma, ar verta atkurti Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę, pavaldžią Aleksandrui. Manyta, kad toks autonominis vienetas galėtų būti atsvara 1807 m. Napoleono I įkurtai Varšuvos kunigaikštystei. Po 1814 m. buvo keliama idėja regioną, vėliau pavadintą Šiaurės vakarų kraštu, ar jo dalį prijungti prie Lenkijos karalystės. Po filomatų ir filaretų bylos 1823-1824 m. Rusijos imperijos valdžia sugriežtino krašto kultūros kontrolę, mokyklose įvedė privalomas pamokas rusų kalba, įsakė, kad šia kalba būtų mokoma istorija ir geografija.

Užsienio politika

Valdant Aleksandrui I 1801-1813 m. prie Rusijos imperijos prijungta 1801 m. Gruzija, 1809 m. Suomija, 1812 m. Besarabija, 1813 m. Azerbaidžanas. Po nesėkmingo 1805-1807 m. karo su Prancūzija sudaryta Tilžės taika. Per Napoleono žygį į Rusiją, nors ir nevadovaudamas kariuomenei, Aleksandras I savo laikysena padėjo pasiekti pergalę, priėmė sprendimą dėl kariuomenės žygio į Europą, buvo vienas 1814-1815 m. Vienos kongreso vadovų ir 1815 m. Šventosios sąjungos organizatorių. Tapo kongreso sudarytos ir su Rusija sujungtos Lenkijos karalystės karaliumi. Pasirašė Lenkijos karalystės konstituciją.

Mirė kelionėje peršalęs. Jo garbei Peterburge 1834 m. atidengta Aleksandro kolona, o Berlyne pavadinta aikštė Alexanderplatz.