Dekano Plokščiakalnis

Užima apie 1 mln. km² plotą. Būdingos laiptuotos lygumos, besileidžiančios iš vakarų į rytus nuo 600–900 iki 300–500 m. Vietomis yra atskirų kalnų masyvų ar kalvynų. Šiaurės vakaruose yra kalnagūbrių (Balaghatas, Adžanta, Satpura), perskirtų tektoninių įdubų, šiaurės rytuose – Čhota Nagpuro plynaukštė.

Dekano plokščiakalnis – prekambro platforma. Seismiškai šis regionas laikomas vienu stabiliausių pasaulyje. Dekano plokščiakalnis slūgso ant Indijos plokštės. Sudarytas iš smiltainio, kalkakmenio, molingųjų skalūnų; kalnų masyvai – iš gneiso ir kristalinių uolienų. Nuosėdinė danga – viršutinio karbono-juros nuosėdinės uolienos, šiaurės vakaruose – kreidos-paleogeno bazaltinė danga (trapai).

Klimatas subekvatorinis, musoninis. Per metus iškrenta 500–700 mm kritulių (daugiausia vasarą). Pagrindinės upės: Godavarė, Krišna, Mahanadė, Narmada, Kaverė. Jų vanduo naudojamas pasėlių drėkinimui, sudaryta daug tvenkinių. Kalnų pavėjiniuose šlaituose auga musoniniai lapus metančių medžių miškai, lygumoje – savanos ir retmiškiai. Kraštovaizdžiai daugiausia sukultūrinti (auginami sorgai, kviečiai, medvilnė). Yra akmens anglies, geležies, vario, chromo, mangano rūdos, žėručio, aukso telkinių. Įsteigtas Kanhos nacionalinis parkas. Didžiausi miestai: Bangaloras, Puna, Haidarabadas.

„Dekanas“ (angl. Deccan) yra suanglintas prakritinio žodžio dakkhin variantas. Pastarasis kilo iš sanskrito žodžio dakṣiṇa, reiškiančio „pietūs“.