Jamuna

Jamuna
Jamuna Mathuroje
Ilgis	1384 km
Baseino plotas	351 000 km²
Vidutinis debitas	2500 m³/s
Ištakos	Himalajai
Žiotys	Ganga
Šalys	Indija
Vikiteka	Jamuna

Prasideda Zanskaro kalnagūbrio ledynuose (ties Jamunotre), Himalajų kalnuose, Utarakhando valstijoje. Aukštupyje teka kalnuotomis vietovėmis, paskui pasuka į pietryčius ir srūva aliuvine Indo–Gangos lyguma. Pačiame žemupyje teka lygiagrečiai su Ganga – tarp šių upių įsiterpia itin tankiai gyvenama sritis Doabas („dvi upės“). Kerta Delio teritoriją, Harijanos, Utar Pradešo valstijas. Susilieja su Ganga ties Alachabadu.

Didžiausi intakai: Hindonas (kairysis), Tonsas, Čambalis, Sindhas, Betva, Kenas (dešinieji).

Vasaros musono metu smarkiai patvinsta, neretai sukelia didelius potvynius. Upės vanduo intensyviai naudojamas drėkinimui. Laivuojama nuo Delio. Prie Jamunos įsikūrę Delio, Faridabado, Mathuros, Agros, Alachabado miestai.

Jamunos upė minima vėlyvojoje „Rigvedos“ dalyje, paskesniuose vediniuose, epiniuose, puraniniuose tekstuose, kur sutapatinama su mitine mirties valdovo Jamos seserimi-dvyne Jame. IV–III a. pr. m. e. graikiškuose šaltiniuose upė minima kaip Iomanes. Gangos–Jamunos tarpupis buvo Indijos civilizacijos židinys.

Prie Jamunos yra daug hinduistinių šventviečių (tyrthų). Svarbiausios – ištakose esanti Jamunotrė ir ties sąlaja su Ganga esanti triveni sangama („trisrautė santaka“) – joje kas dvylika metų vyksta kumbha mela.

• 
  Jamunos baseinas
• 
  Jamunos ištakos Jamunotrėje
• 
  Jamuna ties Agra
• 
  Triveni sangama Alachabade