Balė

Dabar sudaro Oromijos regiono pietrytinę dalį. Tai taip pat Etiopijos administracinė provincija, egzistavusi 1960–1995 m.

Balė ባሌ Bale
← 1960 – 1995 →   →
Valstybė	Etiopija
Administracinis centras	Goba
Avradžos	5

Apie kaimą Lenkijoje žr. Balė (kaimas).

Balė – kalnuotas kraštas, tinkamas žemdirbystei (čia auginami kviečiai, miežiai, žirniai). Pietryčiuose ji pereina į dykumingas žemumas, kuriose gyvena somaliai. Šiaurėje ir rytuose jį ribojo Šebelės upė, kuri skyrė nuo Davaro ir Adalio regionų. Pietuose buvo Ganalė Dorija upė, skyrusi nuo laukinių borana oromo genčių. Ežerų juosta vakaruose skyrė Balę nuo Gibės regiono.

Etiopijos istorinis regionas: Bale ባሌ
Šalis	pietryčių Oromija
Tautos	arsi oromo
Laikotarpis	XI-XIV a.
Valstybės	Balės karalystė

Balės karalystė

Pirmoji žinoma Balės regiono valstybė egzistavo nuo XI. Tuo metu į regioną per musulmonų priklius ir pamokslininkus pateko islamas. Balės gyventojai priklausė kušitų kalbomis kalbančioms grupėms („Hadiyya-Sidama“). Iki XIV a. bent jau dalis gyventojų atsivertė į islamą. Balę valdė valdovas musulmonas.

Balė buvo garsi savo medvilnės audimu ir buvo lankoma arabų ir persų pirklių. Kadangi Balė buvo toliau pietuose nei kitos musulmoniškos valstybės, ji buvo mažiau įtraukta į prekybą, tačiau dėl gausesnių kritulių ji buvo derlingesnė. Tuo metu musulmonų kelionių aprašymuose Balė minima kaip atskira musulmoniška karalystė, kurioje klimatas labai tinkamas gyventi, o žemė derlinga.

Etiopijos ir oromo laikotarpis

Apie XIV a. Etiopijos imperatorių karo žygiuose minima Balės karalystė, kurioje jau buvo įdiegtas islamas. Ši karalystė, kaip ir kitos musulmoniškos valstybės, buvo įjungta į Etiopijos sudėtį ir mokėjo Imperijai duoklę. Balė buvo piečiausia Etiopijos imperijos dalimi, valdoma gubernatoriaus, kuris vadintas gärad. Gyventojai, bent jau paviršutiniškai buvo christianizuoti.

Imperatorių Davito I bei dar kartą Ješako I valdymo metu Balę užpuolė Ifato sultonato kariuomenė ir grįžo su gausiu karo laimikiu. XVI a. pradžioje Balės karalystė tapo kovų arena tarp augančio Adalio sultonato ir Etiopijos imperijos. Ji buvo užimta imamo Ahmado Grahno, o vėliau ją susigrąžino Etiopijos imperatorius Geladevas.

XVI a. oromo migracijos metu į teritoriją įsiveržė oromo tautos. Balės karalystė galutinai prarado valstybingumą, čia pasikeitė tautinė sudėtis (įsigalėjo oromo gentys). Regione susiformavo oromo atšaka, vadinama arsi oromo. Jie per ilgą laiką suformavo bendrą tapatybę, vadinamą arsooma, jungiamą bendro protėvio ir bendros giminystės sistemos. 1881-6 m. vyko ilgas arsi oromo karas su Etiopijos imperija. Karo metu oromo ilgai priešinosi Meneliko II užkariavimams, bet galiausiai pralaimėjo ir buvo įjungti į Etiopijos sudėtį.

Balės provincija

 

1936 m. regionas atiteko Italijai, ir įjungtas į Italijos Rytų Afrikos Hararo provinciją. Etiopijai atgavus nepriklausomybę, istorinis Balės regionas buvo padalintas tarp dviejų administracinių vienetų. Vienas vadinosi Arsi, o kitas liko Hararo provincijai. 1960 m. nuo jos atskirta Balės provincija, kurios sostine tapo Goba. Tai buvo tryliktoji Etiopijos provincija. Be dalies istorinio Balės regiono, jai atiteko ir nemaža dalis somalių gyvenamų teritorijų, esančių į vakarus nuo Šebelės.

Po administracinių reformų 1995 m. Arsi ir Balės provincijos buvo panaikintos. Arsi ir šiaurinė Balė atiteko Oromijos regionui, o pietinė Balė priskirta Somalių regionui.