Azijos infrastruktūros investicijų bankas (angl.
Azijos infrastruktūros investicijų bankas | |
Valstybės narės regione Valstybės narės už regiono ribų Valstybės kandidatės regione Valstybės kandidatės už regiono ribų | |
Santrumpa | AIIB |
---|---|
Įkurta | 2016 m. sausio 16 d. |
Įkūrėjas | 50 steigiančiųjų valstybių |
Tipas | tarptautinė finansų institucija |
Tikslas | Azijos ir Okeanijos šalių infrastruktūros finansavimas |
Būstinė | Kinija, Pekinas |
Narystė | 95 pilnateisės ir 14 kandidačių |
Vadovas | Jin Liqun |
Pagrindinis organas | vadovų taryba ir direktorių taryba |
Tinklalapis | aiib.org |
AIIB įkurta Kinijos vyriausybės iniciatyva: 2015 m. birželio mėn. pasirašyta banko steigimo sutartis, o 2016 m. sausio 16 d. įvyko steigiamasis susirinkimas, oficialiai paskelbęs institucijos veiklos pradžią.
Apie planus steigti AIIB Kinija pranešė 2013 m. spalio 2 d., kai Indonezijoje lankėsi naujai paskirtas Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. Lygiai po metų pakvietė kitas valstybes jungtis prie tolimesnio idėjos plėtojimo. Iš pradžių atsiliepė 21 valstybė, bet tarp jų nebuvo nei vienos iš ekonomiškai stiprių išsivysčiusių šalių. Iki 2015 m. kovo pabaigos sąrašas pasipildė iki 57 valstybių. Tų pačių metų balandį susidomėjimą parodžiusių šalių atstovai susitiko Pekine, o gegužę – Singapūre. Birželio pabaigoje buvo pasirašyti banko steigimo dokumentai, kurie įsigaliojo gruodžio mėnesį. AIIB pradėjo savo veiklą pirmajame šalių narių susirinkime, įvykusiame 2016 m. sausio 16 d. Pekine.
AIIB siekia sutelkti finansinius šalių narių pajėgumus ir juos nukreipti į infrastruktūros plėtrą besivystančiose Azijos šalyse. Manoma, kad AIIB buvo Kinijos pasiūlytas kaip įrankis Juostos ir kelio iniciatyvos įgyvendinimui, nes apie abu projektus paskelbta panašiu metu. Kiti analitikai tuo abejoja, nes AIIB valdymo struktūra neužtikrina Kinijos dominavimo sprendimų priėmime, todėl kitų šalių narių sprendimu finansavimas gali būti skiriamas projektams, kuriems Kinija galbūt ir nepritartų. Todėl manoma, kad AIIB Kinija inicijavo siekdama platesnių tikslų nei tik Juostos ir kelio įgyvendinimas.
AIIB valdomas panašiai kaip ir kiti tarptautiniai vystymo bankai: kartą metuose sušaukiama Vadovų taryba, sudaryta iš valstybių narių atstovų, yra aukščiausias valdymo organas, priimantis pagrindinius sprendimus, o jų įgyvendinimu rūpinasi mažesnės apimties Direktorių taryba, kurią sudaro kai kurie Vadovų tarybos nariai. Direktorių tarybai vadovauja jos narių išrinktas prezidentas. Balsuojant dėl sprendimų, kiekvienas Vadovų tarybos narys turi skirtingo svorio balsą, susietą su valstybės įnašo į AIIB dydžiu. Pavyzdžiui, įkūrimo metu didžiausiu dalininku buvo Kinija, turėjusi 25 % balsavimo galios, antroje vietoje buvo Indija su 8 %, o trečioje – Rusija su 6 %.
Kadangi AIIB yra regioninio pobūdžio vystymo bankas, jo prezidentu gali tapti tik Azijos arba Okeanijos šalies narės pilietis. Prezidentą renka Vadovų taryba, tam reikalinga 2/3 balsų dauguma, įskaitant ir balsų galią. Kadencijos trukmė 5 metai, o tas pats pats asmuo gali būti išrenkamas ne daugiau kaip du kartus.
AIIB prezidentai:
2024 m. duomenimis, AIIB turi 95 pilnateises valstybes nares:
AIIB skiria paskolas Azijos šalims, kurios į banką kreipiasi su prašymais finansuoti su infrastruktūra susijusius projektus. Projektai gali būti finansuojami išskirtinai AIIB lėšomis arba gaunant papildomą finansavimą iš kitų šaltinių, pvz., Pasaulio banko arba Azijos vystymo banko.
This article uses material from the Wikipedia Lietuvių article Azijos infrastruktūros investicijų bankas, which is released under the Creative Commons Attribution-ShareAlike 3.0 license ("CC BY-SA 3.0"); additional terms may apply (view authors). Turinys pateikiamas pagal CC BY-SA 4.0 jei nėra nurodyta kitaip. Images, videos and audio are available under their respective licenses.
®Wikipedia is a registered trademark of the Wiki Foundation, Inc. Wiki Lietuvių (DUHOCTRUNGQUOC.VN) is an independent company and has no affiliation with Wiki Foundation.