Beninas

Kitos reikšmės – Beninas (reikšmės).

Benino Respublika pranc. République du Bénin
Vėliava Herbas
Himnas: „Naujos dienos aušra“
Beninas žemėlapyje
Valstybinė kalba	prancūzų
Sostinė	Porto Novas
Didžiausias miestas	Kotonu
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • -  • -	Patrice Talon - -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	112 620 km2 (99) 1,8 %
Gyventojų  • 2017  • Tankis	11 458 611 (79) 78,1 žm./km2 (97)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2012 (progn.) 15,586 mlrd. $ (142) 1 666 $ (173)
Valiuta	CFA frankas (XOF)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +1 nėra
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Prancūzijos 1960 m. rugpjūčio 1 d.
Interneto kodas	.bj
Šalies tel. kodas	229
Kirčiavimas	Beni̇̀nas

Ribojasi su Togu vakaruose, Nigerija rytuose, Burkina Fasu bei Nigeriu šiaurėje. Pietuose prieina prie Gvinėjos įlankos.

Skirtingai nei dažnai manoma, Benino valstybė neturi nieko bendro su garsiausia Benino civilizacijos valstybe – Benino karalyste, kuri nuo XV a. klestėjo Nigerijos teritorijoje. Istoriškai ši teritorija nuo XVI a. buvo vadinama Vergų krantu, o vėliau – Dahomėja. Tik 1945 m. valstybė pakeitė savo pavadinimą, kadangi Dahomėjos respublika turėjo labai neigiamą įvaizdį aplinkinėse Afrikos šalyse dėl vergovinės praeities.

Naujasis vardas buvo parinktas pagal Benino įlanką, kuri skalauja valstybės krantus. Įlanka savo ruožtu yra gavusi pavadinimą nuo istorinės Benino karalystės.

Pagrindinis straipsnis – Benino istorija.

Dabartinio Benino teritorijos pietinėje dalyje nuo seno vystėsi Benino civilizacija. Pietinis Beninas, pietryčių Gana ir Togas sudarė šios civilizacijos kultūrinį regioną, kuris nuo XVI a. vadintas Vergų krantu. Čia gyveno įvairios gbe grupės tautos. Dabartinio Benino teritorija buvo apgyvendinta daugiausia fonų etininės grupės, kuri išvystė aukšto lygio kultūrą ir sukūrė ankstyvuosius politinius darinius. Pakrantės gbe tautelės įkūrė prekybines valstybėles Popo, Agvę, Hvedą, Jakiną, Hogbonu ir kitas. Šiauriau jų, šalies gilumoje klestėjo galingos vergovinės Ardros ir Dahomėjos valstybės. Pastaroji XVII a. įgijo hegemoniją pietiniame Benine (panašiai kaip Ašantis įsigalėjo Aukso krante vakaruose, dabartinėje Ganoje).

 

Į šiaurę nuo Vergų kranto yra kitas istorinis regionas – Jorubalandas, kurį apgyvendino jorubams giminingos etninės grupės. Beninui priklausančioje Jorubalando dalyje nuo XV a., ar dar anksčiau, suklestėjo jorubų karalystės Šabė, Ketu, Iša, Idaiša. Nuo XVI–XVII a. čia savo karalystes įkūrė ir gbe kalba kalbantys mahiai. Pietrytiniame Benino pakraštyje formavosi jorubų subetnosai ifonjinai ir ohoriai.

Šiaurinė Benino dalis buvo daugiau veikiama iš musulmoniškos Sahelio civilizacijos. Didelę dalį šiaurės rytų Benino valdė hausų kultūros karalystė Borgu, o šiaurės vakarų Benine susikūrė gentinės karalystės Gvandė (barbai), Džugu (gurmančiai).

Europiečiai (portugalai ir olandai) Vergų kranto pakrantėje pasirodė XV a. XVII a. europiečiai dabartinio Benino pakrantę pavertė vienu stambiausiu vergų prekybos tašku Afrikoje. XIX a. čia įsitvirtino prancūzai, kurie 1894 m. nukariavo nusilpusią Dahomėją, o vėliau skverbėsi gilyn į žemyną, prisijungdama ir musulmoniškas karalystes šiaurėje. Taip suformuota Prancūzijos Dahomėjos kolonija, kuri įėjo į Prancūzijos Vakarų Afrikos sudėtį.

1958 m. kolonijai suteiktas autonominis statusas Prancūzijos sudėtyje, o 1960 m. rugpjūčio 1 šalis gavo visišką nepriklausomybę kaip Dahomėjos Respublika ir ši data yra kiekvienais metais švenčiama kaip Benino nepriklausomybės diena. Pirmieji 10 nepriklausomybės metų buvo neramūs, vyko kovos etniniu pagrindu. Sourou Apithy, Hubert Maga ir Justin Ahomadegbé – trys to meto politiniai lyderiai, priklausantys skirtingoms etninėms grupėms, kurie 1970 sutarė sudaryti trišalę prezidentinę tarybą. 1972 tarybą nuvertė marksistas (vėliau propagavęs kapitalistinę sistemą) Mathieu Kérékou, valdęs iki pat 1991 m.. Jo valdymo laikais, 1975 m. Dahomėjos Respublika pervadinta į Benino Liaudies Respubliką, siekiant išvengti nemalonių pavadinimo konotacijų su kadaise nekenčiama vergovine Dahomėjos valstybe.

Mathieu Kérékou 1991 m. pralaimėjo rinkimus, bet vėl grįžo į valdžią 1996 m.

Pagrindinis straipsnis – Benino politinė sistema.

Benino parlamentą (Assemblée Nationale) sudaro 83 nariai, renkami visuotiniuose rinkimuose kas 5 metus. Vyriausybės ir valstybės vadovas Prezidentas, renkamas kas 5 metus. Prezidentas skiria ministrus. Prezidentas gali būti renkamas ne daugiau 2 kadencijoms. Prezidento amžiaus limitas – 70 metų.

 

Pagrindinis straipsnis – Benino departamentai.

Beninas suskirstytas į 12 departamentų:

1. Aliboris
2. Atakora
3. Atlantas
4. Borgu
5. Kalvos (Collines)
6. Donga
7. Kufas
8. Pakrantė (Littoral)
9. Monas
10. Uemė
11. Plynaukštė (Plateau)
12. Zu

Dar žiūrėkite: Sąrašas:Benino miestai.

Pagrindinis straipsnis – Benino geografija.

 

Benino valstybė yra Vakarų Afrikoje, tarp Nigerio upės šiaurėje ir Gvinėjos įlankos pietuose (kranto linija 121 km). Šiaurinėje šalies dalyje stūkso senų, smarkiai erodavusių Atakoros kalnų masyvas (juose yra aukščiausia Benino vieta – Sokbaro kalnas, 658 m). Kitur plyti plynaukštės ir žemumos. Netoli jūros kranto gausu lagūnų (Porto Novo, Nakujės). Benino šiaurės upės priklauso Nigerio baseinui (Sota, Mekru, Oti), o į pietus nuo Atakoros tekančios upės vandenis neša tiesiai į Gvinėjos įlanką (Uemė, Monas, Kufas, Zu).

Didesniąją dalį Benino teritorijos užima drėgnosios savanos, gan tankiai apaugusios miškais ir krūmynais. Yra išlikę didesnių giraičių, mangrovių sąžalynų, ypač paupiuose (miškingumas – 31 %). Šalies gamta saugoma Pendžari ir „W“ nacionaliniuose parkuose. Benine yra ~2000 augalų rūšių (dauguma retų ir nykstančių), ~630 paukščių rūšių. Veisiasi drambliai, liūtai, panteros, beždžionės, šernai, antilopės, pitonai, mambos, krokodilai, musės cėcė.

Klimatas

Benine vyrauja karštas ir drėgnas tropinis klimatas. Yra du drėgnieji sezonai: balandis-liepa ir rugsėjis-lapkritis. Per metus vidutiniškai iškrenta apie 1300 mm kritulių. Žiemą būdingas sausringas vėjas nuo Sacharos – harmatanas. Metų bėgyje temperatūra vidutiniškai svyruoja tarp 24 ir 31 °C.

Benino klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Vid. temperatūra °C	27	28	28	28	27	25	25	25	25	26	27	27	26
Krituliai mm	36	51	104	134	201	338	120	22	82	164	68	19	1 339
Duomenys: Benino klimatas

Pagrindinis straipsnis – Benino ekonomika.

Pagrindinis ūkio sektorius Benine – žemės ūkis. Verčiamasi daugiausia medvilnės auginimu. Taip pat auginami ananasai, kava (robusta), bananai, jamsai, kukurūzai, ryžiai, sorgai, soros. Verčiamasi žvejyba jūroje ir lagūnose. Pramonė išvystyta menkai, daugiausia apdirbama žemės ūkio produkcija (maisto, tekstilės pramonė), gaminamos statybinės medžiagos. Nedideliais kiekiais išgaunama nafta, auksas, marmuras, smiltainis.

Benino svarbiausia eksporto prekė yra medvilnė (sudaro 30 % eksporto apyvartos). Taip pat išvežami žemės riešutai, vaisiai, mediena, aliejus, auksas, metalo laužas. Produkcija iškeliauja į Kiniją, Indiją, Libaną, Nigerį, Nigeriją. Į šalį įvežami naftos produktai, plastikai, maisto produktai, cheminės medžiagos (importo partneriai – Kinija, JAV, Indija, Prancūzija, Malaizija).

 

Pagrindinis straipsnis – Benino demografija.

Didžioji gyventojų dalis gyvena šalies pietuose. Beninas turi margą etninę sudėtį, susidedančią iš įvairių Afrikos tautų. Pietinėje šalies pusėje vyrauja gbe tautos (fonai, adžiai, fla-fera, mahiai) ir joruboidai (nagai, šabiai, išai, idašai, ifiai). Šiaurinėje šalies dalyje vyrauja gurų tautos (gurmančiai, sombai, baribai, berbai ir kt.), yra fulbių (2%), songajų (dendžiai, 3%). Labiausiai paplitusios kalbos yra fonų kalba (26 %), jorubų kalba (14 %), baribų kalba (13 %), gun kalba (12 %), adžų kalba (11 %). Prancūzų kalba yra valstybinė.

Pasiskirstymas pagal religiją (2002 m. surašymas):

• krikščionys – 42,8 % (katalikai – 27,1 %, kiti – 15,7 %)
• musulmonai – 24,4 %
• praktikuojantys vudu religiją – 17,3 %
• kiti – 15,5 %

Pasak 2002 m. surašymo, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas yra 34,7 % (vyrų – 47,9 % , moterų – 23,3 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 59 metai (vyrų – 57,83 m., moterų – 60,23 m.).

Gyventojų amžiaus struktūra:

• 0-14 metų: 45,2 %
• 15-64 metų: 52,1 %
• virš 65 metų: 2,6 % (2009 m. apsk.)

AIDS paplitimas tarp suaugusiųjų: 1,2 %. Mirčių nuo AIDS per metus: 3 300 (2007 m. apsk.)

Pagrindinis straipsnis – Benino kultūra.

Architektūra

 

Šiaurės Benine tradiciškai statomi apskritimo plano moliniai namai, o centrinėje ir pietinėje dalyje – karkasiniai keturkampio plano namai, dengti keturšlaičiais arba kūginiais stogais. Abomėjuje yra išlikę Dahomėjos karalystės laikų šventyklų ir valdovų rūmų (UNESCO pasaulio paveldo objektas) griuvėsių. Rūmai buvo pastatyti iš vietinio raudonojo molio, su šiaudiniais stogais, plūkto molio sienas ir įėjimus puošė polichromuoti (raudona ir geltona spalvomis) moliniai reljefai, vaizduojantys ritualines karo ir valdovo gyvenimo scenas, gyvūnus. Šiuolaikiniai Benino miestai neplaningi, būdingos siauros ir kreivos gatvės, moliniai namai šiaudiniais ar skardiniais stogais, didmiesčių centruose yra modernių daugiaaukščių kompleksų.

Dailė

Benine nuo seno klestėjo amatinė dailės dirbinių gamyba, ypač figūrų liejimas iš bronzos (rečiau geležies, sidabro). Figūros laibos, ilgomis galūnėmis figūros, vaizduojančios buitines, medžioklės, dvaro gyvenimo scenas. Buvo paplitusi medžio drožyba: gaminti sostai, valdovų skeptrai, ritualiniai suolai ir indai, puošti reljefais. Tekstilei būdingos siūtos ir aplikuotos sąlygiško piešinio, ryškių spalvų vėliavos, skėčiai, palapinių drapiruotės, galvos apdangalai. Benine kurta ir keramika (dekoruoti moliniai puodai), iki dabar tebegaminamos kalebasos – iš moliūgų skobti indai, kurie raižomi, tapomi. Šiuolaikinė tapyba daugiausia realistinė, dekoratyvi.

Literatūra

Iki kolonijinio laikotarpio Benine klestėjo žodinė tradicija. Nuo XX a. atsirado prancūziškai rašančių autorių, kurie daugiausia verčia Benino tautų liaudies kūrybą, rašo poeziją, esė (Paulin Joachim, Olympe Bhely-Quenum, Jean Pliya, Florent Couao-Zotti). Iš Benino kilo filosofas Paulin J. Hountondji.

Muzika

Benine populiari įvairių stilių muzika – etninė vietinių tautų muzika, iš jos daug elementų perėmusi afropop, džiazo muzika, paplitusi Kongo rumba, regis, hiphopas. Visame pasaulyje garsi Benino atlikėja Angélique Kidjo.

Sportas

Populiariausias sportas Benine yra futbolas, tačiau Benino vyrų futbolo rinktinė didelių pasiekimų nėra pasiekusi (dalyvavo keliose Afrikos Tautų taurėse). Šalies atletai vasaros olimpinėse žaidynėse nėra iškovoję medalių (dažniausiai deleguoja kelis lengvaatlečius ir plaukikus).

• Benino ryšiai
• Benino transportas
• Benino karinės pajėgos
• Benino tarptautiniai santykiai
• Benino šventės

Vikiteka: Beninas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

 

Laisvajame žodyne yra terminas Beninas

Beninas – kelionių gidai, susiję su straipsniu

Bendros nuorodos:

• Benin (cia.gov) Archyvuota kopija 2015-09-18 iš Wayback Machine projekto.

Žemėlapiai:

• Benino fizinis žemėlapis
• Benino pagrindinių kelių žemėlapis
• Benino administracinis žemėlapis
• Benino geografinė padėtis regione (maps.google.co.uk)

Laikas ir orai:

• Porto Novo laikas (timeanddate.com)
• Benino orai (maps.google.co.uk)