Atumas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vardas reiškia tobulumą bei pilnatvę. Jis vienas iš didžiosios dievų devyniukės (paut neteru) monada. Etimologiškai siejasi su veiksmažodžiais nebūti ir būti viskuo.

Senovės Egipto dievybė: Atumas (tm)
Užrašymas:
Klasė:	Demiurgas
Sutuoktinis:	Jusasetė
Palikuonys:	Šu, Tefnut
Garbinimo centras:	Heliopolis
Gyvūnas:	Skarabėjas
Dangaus kūnas:	Vakaro Saulė

Atumą vaizduoja besileidžianti ir naktinė Saulė. Ikonografijoje dažniausiai vaizduojamas kaip vyras su dviguba (Aukštutinio ir Žemutinio Egipto) karūna ant galvos.

Savo antbūtišku pavidalu tūno Nun gelmėse, kaip nemąstoma ir nenusakoma emanacijų sėkla. Pakilimas iš Nun reiškia kosmogonijos pradžią, dvasinės šviesos pasirodymą, sukuriant pirmąją triadą.

Kaip Būčiai ir Intelektui tapatus kūrėjas Atumas pasirodo Ra Atumo pavidalu kaip pirmapradė kalva, Benbeno akmuo Heliopolyje. Nun gelmėse jis reiškia Atumo – Šu – Tefnut trejybę, reiškiančią visuminės pilnatvės – laiko pilnatvės (neheh) – amžinybės (džet) triadą arba visaties – gyvenimo – tiesos triadą.

Demiurgo vaidmuo ypač akcentuojama Heliopolio religiniame spekuliatyviniame mokyme apie eneadą, kur teigiama, kad Ra Atumas „pats save sukūrė“ iš pirmapradžio chaoso, „iš Nuno ir iš nebūties“, o paskui sukūrė visą dievų devynetą (paut neteru).

Iš pradžių ypač garbintas Heliopolyje kaip pasaulio kūrėjas ir viešpats, tačiau vėliau imtas garbinti ir Hermopolyje bei kituose Aukštutinio ir Žemutinio Egipto miestuose.

Vykstant sinkretizmo procesui, Atumas susiliejo su Ptachu, Horu, Chepriu ir kt. dievais, o glaudžiausiai – su Ra, ir atsirado vienas saulės dievas Ra Atumas.

Atumas, kaip saulės dievas, yra susijęs su anuo pasauliu, naktį nusileidžia į požemį. Mirusiųjų knygos 125 sk. Atumas minimas kaip vienas iš pomirtinio teismo kolegijos narių.